Nuolatinės sveikatos apsaugos reformos tikriausiai yra neišvengiamos prie bet kurios valdžios. Apie tai liudija ir faktas, kad tokių veiksmų Klaipėdoje buvo imtasi neprabėgus ir trejiems metams po sovietinės valdžios sukūrimo.

Šioje rašinių ciklo „Ką pasakoja archyvas” dalyje – apie Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomus 1948 m. Vykdomojo komiteto (VK) sprendimus, liudijančius apie tuometinę sveikatos sistemos padėtį.

Gydymo įstaigas jungė ir anuomet

1948-ųjų sausio 3 d. priimtame VK sprendime rašoma, kad iki tol Klaipėdos greitoji pagalba neturėjo jokių patalpų. Taisant tokią keistą padėtį VK greitosios pagalbos medikams nusprendė skirti du kambarius Liepų g. 9-ajame name. Jie greitajai buvo išnuomoti penkerių metų laikotarpiui.

Tą pačią dieną VK nusprendė Klaipėdoje pradėti, ko gero, pirmąją sveikatos apsaugos reformą – miesto valdžia nutarė sujungti miesto ligoninę su poliklinikomis Nr. 1 ir Nr. 2.

1933-aisiais atidaryta Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė po krašto aneksijos ilgai netrukus buvo uždaryta, o karo metais čia veikė karo jūreivių lazaretas. 1945-aisias čia pradėta kurti miesto ligoninė. Respublikinės Klaipėdos ligoninės archyvo nuotr.

Tokia pertvarka buvo motyvuota SSRS Ministrų tarybos 1947 m. rugsėjį priimtu nutarimu ir SSRS Sveikatos apsaugos ministerijos parengta instrukcija, pagal kurią atitinkamą planą parengė miesto Sveikatos skyrius.

Naujo darinio vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas Jakovas Moisejevičius Voskoboinikovas. Jo pavaduotoju gydymui tapo Chaimas Cukermanas, pavaduotoju poliklinikai Nr. 1 – Joelis Rikas, Poliklinikai Nr. 2 – Josofas Mojesevičius Vula, pavaduotoju administracinei-ūkinei daliai – Vasilijus Pavlovičius Limarevas.

O gegužę J. Rikas VK jau buvo įpareigotas iki tų metų gruodžio atlikti K. Donelaičio g. 1 buvusios poliklinikos remontą. Jam buvo patvirtina 388 194 rublių sąmata.

Šiame sprendime taip pat buvo nurodoma, kad po remonto 1, 3 ir 4 aukštai turės būti perduoti Medicinos seserų mokyklai, kuri Miesto ligoninei turės užleisti pastatus Marytės Melnikaitės g. 37-38 bei pačioje ligoninėje užimtas patalpas. 1-3-4 aukštų remontą nurodyta perpus finansuoti poliklinikai ir šiai mokyklai.

Dirbantys su maistu tikrinti netinkamai

Tarp 1948-ųjų VK dokumentų yra ir sprendimo projektas dėl medicininių apžiūrų kabineto maisto ir buitinių paslaugų įmonių darbuotojams. Jame buvo konstatuojama, kad iki tol tokių darbuotojų apžiūros mieste buvo vykdomos netinkamai. Pasitaikydavo atvejų, kad organizacijos dėl to privačiai susitardavo su gydytojais, kaip kad restoranai „Viktorija”, „Pajūris”.

„Medicininė apžiūra vykdoma nereguliariai, silpnai kontroliuojama Valstybinės saninspekcijos, ko pasekoje geležinkelio restorano darbuotoja neatliko medicininės apžiūros penkis mėnesius ir venerine liga užkrėtė penkis žmones”, – rašoma sprendimo projekte, kuriame tekstas apie laisvo elgesio geležinkelio restorano darbuotoją iš pradžių buvo pabrauktas raudonu pieštuku, o vėliau visgi išbrauktas juodu parkeriu.

Taip pat spendimo projekte buvo pabrėžiama, kad tokių įstaigų darbuotojai nebuvo tikrinimai, ar neplatino bakterijų, sukeliančių virškinamojo trakto infekcijas.

Spręsti visas šias problemas VK ketino steigti savarankiško juridinio asmens statusą turintį tokioms medicininėms apžiūroms skirtą kabinetą su penkiais etatais, pavaldų tiesiogiai Sveikatos skyriui. Toks kabinetas turėjo pradėti veikti nevėliau kaip nuo kovo 1-osios

Buvo numatyta, kad už tokias apžiūras šiame kabinete nebus galima atsiskaityti grynaisiais – apmokėjimas turėjo būti vykdomas tik pagal sutartis su organizacijoms ir per Valstybinį banką, o įmonių direktoriams uždraudžiama sudaryti privačius susitarimus su medikais. Vienos tokios apžiūros kaina – 1,5 Rb. Privataus sektoriaus darbuotojams buvo numatyta patvirtinti dvigubai didesnį tarifą. Tokios apžiūros turėjo būti rengiamos du kartus per mėnesį. Taip pat buvo numatyta, kad įmonėse turi atsirasti vienodos sanitarinės darbuotojų knygelės, skirtos žymoms apie tokias periodines apžiūras.

Skiepys!

Tarp tų metų balandžio VK dokumentų yra ir Nepaprastosios antiepideminės miesto komisijos sprendimo projektas dėl kovos su virškinamojo trakto infekcijomis.

Jame buvo formuluojamas nurodymas visus sergančius ar tik dar įtariamus tokiu susirgimu guldyti į ligoninę mažiausiai penkioms dienoms. Iki gegužės 20-osios turėjo būti profilaktiškai paskiepyti visi maisto įmonių darbuotojai, vyresni nei 12 metų mokiniai, vandentiekio darbuotojai, dirbantys su asinezacija.

Iki birželio Pirmojoje vaikų konsultacinėje poliklinikoje turėjo būti atidarytas penkių lovų stacionaras tokioms ligoms sergantiems vaikams izoliuoti. Iki gegužės mieste turėjo atsirasti motinos pieno surinkimo ir išdavimo punktas.

Iš kitų formuluotų nurodymų tampa aišku, jog ir toliau netrūko atvejų, kai maisto produktai buvo vežiojami tam nepritaikytomis transporto priemonėmis, o pačiame mieste – nelegalių sąvartynų.

Vandentiekiui turėjo būti duoti nurodymas kasdien chloruoti į miesto tinklus tiekiamą vandenį ir prie uždaros vandens tiekimo zonos pastatyti ginkluotą sargybą. Prekybos skyriaus viršininkui drg. Rudelevui – į prekybą tiekti tik pasterizuotą pieną, užtikrinti sanitarinių normų laikymąsi turgaus aikštėje ir ją plauti vasaros metu, taip pat dezinfekuoti viešuosius turgaus tualetus. Miesto milicijos viršininkui drg. Artemovui – griežtai kontroliuoti, kaip laikomasi sanitarinių reikalavimų gatvėse, aikštėse, soduose, skveruose ir pliaže.

Tuo metu Butų ūkio valdybos viršininkui drg. Titovui buvo numatytas įpareigojimas iki gegužės vidurio kiemuose įrengti medines sukaltas dėžės atliekoms, kurias būtų galima pavadinti dabartinių konteinerių prosenelėmis, bei uždaro tipo betonines nuotekų duobes. Tai pat ši valdyba turėjo rūpintis lauko tualetų dezinfekcija.

Vyriausiąjį saninspektorių drg. Banadikovą planuota įpareigoti vykdyti nuolatinę griežtą maisto įmonių kontrolę bei tai, kaip jų darbuotojai praeina medicinines apžiūras, iki gegužės 15-osios perregistruoti maisto produktų gabenimui skirtas transporto priemones ir pieno bidonus bei neleisti dirbti asmenims, nepraėjusiems minimalių sanitarinių-technologinių mokymų.

Lėkė vyriausiojo saninspektoriaus galva

Visgi, matyt, su reikalavimų vykdymu draugui Banadikovui buvo ne kas. 1948 m. balandį išklausęs Valstybinės saninspekcijos atstovo drg. E. Štarko pranešimą apie atliktą Klaipėdos miesto saninspekcijos patikrinimą VK konstatavo, kad reikalai čia labai prasti. Trūkumams išvardinti prireikė net 13 punktų.

Protokole dėstyta, kad saninspekcija dirbo be plano, todėl ne visi objektai sulaukdavo sanitarinės kontrolės. Visiška netvarka – taip buvo įvardintas darbas su bylomis. Patikrinimai ne visada būdavo įforminami aktais, atitinkamai ir nebūdavo kontroliuojama, kaip įvykdyti duoti nurodymai.

„Disciplinos tarp darbuotojų nėra: nėra atėjimo ir išėjimo iš darbo žurnalo, darbuotojai nesižymi žurnale, kai išeina iš darbo tikrinti objektus; vyriausiasis saninspektorius drg. Banadikovas nekontroliuoja, kur yra jo pavaldiniai darbo metu”, – skelbė viena iš išvadų.

Saninspekcija nereaguodavo į pranešimus apie užsikrėtimus utėlėmis mokyklose, į daugelį raštiškų piliečų pranešimų neatsakydavo, nevykdė švietėjiškos veiklos, nesprendė esminių klausimų, o užsiiminėjo tik „tualetine sanitarija”, nors ja turėjo rūpintis milicija ir komunalinis ūkis. Netinkama buvo įvardinta ir baudų politika – netinkamai vesta dokumentacija, daugelis baudų neišieškotos.

„Į didelius susirgimus reaguojama pavėluotai, sergantieji infekcinėmis ligomis transportuojami atsitiktiniu transportu, nepakankamai izoliuojami ir dezinfekuojami infekcinių ligų židiniai, infekcinių susirgimų registracijos žurnalas pildomas atmestinai”, – konstatavo kontrolieriai.

Remdamasis visomis šiomis išvadomis VK nusprendė pripažinti, kad drg. Banadikovas dirbo visiškai nepatenkinamai ir dėl to buvo paprašyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija atleistų jį iš šių pareigų.