„Mūsų funkcija – kurti spektaklius, tai nesikeičia ir negali keistis kas benutiktų. Jei teatras nustos daryti, ką privalo daryti, nes skauda širdį – tai bus egoistiška. Mes negalime sustoti, turime dirbti ir gerai suprasti, kodėl tai darome. Mūsų darbas kuria mūsų laisvę“, – Klaipėdos dramos teatro pranešime spaudai cituojamas jo vadovas Tomas Juočys.

Teatras, kaip kultūros institucija, anot T. Juočio, turi svarbią misiją – nesustoti, „negalime iškristi iš savo nusimatytų veiklų”.

Kaip ir kitos Lietuvos kultūros institucijos, Klaipėdos dramos teatras atsiliepė į Kultūros ministerijos kvietimą padėti bėgantiems nuo karo Ukrainoje – tam bus skirti teatre esantys svečiams skirti kambariai. O Klaipėdoje esantys ukrainiečiai – atvykę tik dabar ar gyvenantys čia jau seniai – kviečiami nemokamai lankytis teatro spektakliuose (dėl vietų į spektaklius reikia kreiptis el. p.  ruta@kldt.lt arba telefonu 8 659 07931).

Į visoje Lietuvoje vykstantį atsiribojimą nuo Rusijos sureaguota ir teatre. Šių metų tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“ nebebus rodomas žymaus rusų režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklis „Kostik“ (pagal A. Čechovo „Žuvėdrą“).

„Turime suprasti, kad palaikyti opozicijoje režimui esančius menininkus yra gerai, bet atsiveždami Rusijos teatro spektaklį mes mokėtume pinigus, ir juos mokėtume ne kam kitam, o Rusijos karo mašinai. Apmokėtume granatas ir šovinius, kurie vėliau būtų paleisti į Ukrainos žmones. Su visa simpatija Rusijos menininkams, mes to tiesiog negalime daryti, – aiškią teatro poziciją išreiškė teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. – D. Krymovas yra genialus režisierius, ypatingai aštrų garbės ir sąžinės jausmą turintis žmogus, jis, beje, buvo vienas iš nedaugelio Rusijos menininkų, 2014 m. pasirašiusių prieš Krymo okupaciją. Jam nuoširdžiai norisi padėti, bet šiuo metu negalime priimti teatro iš Rusijos.“

Teatro meno vadovui antrino ir T. Juočys, teigęs, jog „puikiai suprantame, kad teatro lauke daug protingų žmonių, žinome jų nuomonę apie V. Putino valdžią ir jos agresyvumą”.

Pasak teatro vadovo, „kol kas nebegalime turėti su Rusija jokių santykių, tai – bendras apsisprendimas. Neturi būti jokių išlygų, minkštų pozicijų. Gaila, kad nerodysime D. Krymovo spektaklio ar kad patys nevažiuosime į gastroles Sankt Peterburge, bet dabar tai neįmanoma. Rusija nebegali tylėti, tikiu, kad visuotinis jos atribojimas privers ją nebetylėti. Daug mūsų bičiulių Rusijoje pasirašinėjo įvairius laiškus, kad negalima aneksuoti Krymo, dėl to nukentėjo finansiškai ar kitaip, bet šiandien šalies netylėjimas turi būti kur kas didesnio masto“.

Į Sankt Peterburgą buvo planuojamos lenkų režisieriaus Jano Klatos kurto spektaklio „Borisas Godunovas“ (pagal A. Puškiną) gastrolės. Rugsėjo pradžioje pristatytas ir iškart politinio teatro grynuoliu tituluotas spektaklis, kuriame itin aštriai ir atvirai pasisakoma prieš Rusijos režimą, kol kas bus prieinamas tik žiūrovams Klaipėdoje.

Anot G. Grajausko, menas negali atsiriboti, vadintis apolitišku, „tik naivus žmogus gali patikėti, kad galima atsiriboti nuo politikos. Politika yra mūsų gyvenimas, tarpvalstybiniai santykiai ir santykiai tarp žmonių. Tokios abstrakčios frazės, kad aš už taiką visą laiką yra beprasmės. Beje, labiausiai už taiką visokiais šūkiais, plakatais ir paveikslais buvo Sovietų Sąjunga – kartu ir labiausiai militarizuota valstybė visame pasaulyje, nuolat užsiimanti įvairiausiomis karinėmis operacijomis. Ji visada kariavo, bet ir kabinėjo plakatus su balandžiais apie pasaulinę taiką“.

Išreikšdami vieningą Klaipėdos dramos teatro bendruomenės laikyseną, tiek T. Juočys, tiek G. Grajauskas akcentavo, kad atsiribojimas nuo Rusijos valstybės negali apimti išpuolių prieš rusakalbius Lietuvos gyventojus.

„Daugybė jų lojalūs mūsų valstybei, jai dirbantys žmonės, jie savanoriauja, dirba mūsų karinėse struktūrose. Čia gyvena ir nemažai baltarusių, pabėgusių nuo Aleksandro Lukašenkos režimo. Visi, kas bando terorizuoti mūsų rusakalbius, nors nemanau, kad tokių daug, yra arba provokatoriai, arba emociniai idiotai. Jei jie mano, kad kovodami su civiliais – vaikais ir moterimis, bus herojiški patriotai, tegu pataupo savo patriotizmą ir heroizmą tikram okupantui. Reikia suprasti rusakalbius, šiuo metu jiems labai sunku, jiems neramu dėl savęs ir savo šeimos, jiems baisu“, – pabrėžė G. Grajauskas.