Teisingiau, iš Memelio priemiesčio, senosios mažosios Vitės. Iš tos vietos, kur kadaise būta gyvybės, kur vingiavo mažos gatvelės, kurių vienokias ar kitokias liekanas galima rasti ir šiandien: Stalių, Titnago, Plytų, Uosto, Gegužės, M. Šerniaus, Sankryžos ir kitos.
Pavadinimai keitėsi, o nepamatuota pramonės, tiksliau, Klaipėdos uosto, plėtra sovietmečiu bei per pastaruosius 20 metų šį rajonėlį pavertė apleista dykviete, kurios deramai neprižiūri nei turtingasis uostas, nei savivaldybė.
Betoninė poros metrų aukščio tvora skaičiuoja jau daugiau nei 50 metų. Ją vainikuoja to paties amžiaus spygliuota viela.
Nors kitose ilgo mūsų uosto vietose tvoros jau kadais pakeistos moderniomis, šiuolaikiškomis, čia palikta toji betoninė senolė. Gal tai – paveldas, šaiposi kai kurie niekšai…
Ir tai – pačiame klestinčios Klaipėdos centre.
Pralėkdami prošal automobiliais, vežami autobusais, mes nematome palei tą tvorą suverstų šiukšlių, statybinių atliekų, griuvėsių, nejaukių valkatų migių.
Tačiau čia pasivaikščioti verta. Vien dėl to, kad pažvelgtum į savo miestą pro spygliuotos vielos tvoras. O ir tam, kad pro tos tvoros spragas pamatytum, kas vyksta uosto krantinėse.
Nuo spygliuotos betoninės tvoros iki Kuršių marių vietomis – tik kokie 200 metrų, o gal ir dar mažiau. Matosi marių vanduo.
Stebina ir tai, kad nors uostas nuolat skundžiasi vietos krovai stoka, bet už tos tvoros seniai „dirvonuoja” nemenki plotai.
Ant marių kranto dar matosi didžiulės atviros birių krovinių kaugės, aukšti kranai.
Puikus turistinis maršrutas tiek mūsų šalies piliečiams, tiek užsieniečiams. O ypač – klaipėdiečiams ir klaipėdiškiams: istorijos pamokos, kaip nereikia elgtis su paveldu. Ir ką reiškia nežabota pramonės veikla.
Yra išlikę senų medžių, menančių gal net prieškarį. Kai kurių šaknys tvirtai užbetonuotos. Užtat piktžolių – nors vežimais vežk. Kaip ir šiukšlių.
Vietomis yra išlikę gatvių grindinių. Ant jų – asfalto sluoksnio mozaikos. Anei jų miestas tvarko, anei uostas rūpinasi, tik lėkdami automobiliai išdrasko.
Vienas senas didžiulis pastatas lyg ir pradėtas tvarkyti. Kitas – lyg ir griaunamas. Bet panašu, kad jį paliko ir pamiršo.
Klaipėdos miestas neturi nei strategijos, nei planų, kaip tvarkyti/netvarkyti šio istorinio, sovietinio ir postsovietinio paveldo. Dalis teritorijos tampa tiesiog dykra Klaipėdoje, šiemet laukiančioje 770-ojo gimtadienio.
Autorius Šulcas valdžioje nėra tik paskutinius 4 metus, ir pradėjo pastebėti kaip:- Betoninė poros metrų aukščio tvora skaičiuoja jau daugiau nei 50 metų. Ją vainikuoja to paties amžiaus spygliuota viela. KĄ VEIKEI ŠULCAI KAI BUVAI VALDŽIOJE?
Nebuvot Tarptautinėje Perkėloje…. . Ir dar uosto direkcija skundžiasi, kad trūksta teritorijų
O ko norėti, atsiprašant, iš miestą ir net visą Lietuvą valdančių mužikų ir mužikių kultūros??
Man vis nukrypsta žvilgsnis į netvarkomą Klasco teritoriją. Visi pastatai, tvoros aprūkę, langai nekeisti 50 metų. Tikras sovietinis lageris. Tikrai miesto nepuošia. Matosi, kad Lubienė neinvestuoja nei euro, tik siurbia pinigus.
Kam dar neaišku?
Vaikštinėjom šiame rajone gal prieš 5m., tai reiškia niekas nepasikeitė…Ir berniukų gimnazija užkišta už pastato monstro, atbulom rankom paremontuota iš išorės, ir gabalėlis akmeninio grindinio, ir… Liūdna, pikta. Abejingumas miesto praeičiai, dabarčiai ir atečiai.