„Kai kurios erelių rūšys“: ne tik apie apgaulingą medijų spindesį

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-03-08

Jei labai pasistengs, gal paprasta višta gali tapti ereliu? Įvairiuose televizijos šou žmonės kruopščiai išdažytais veidais ir stilingais rūbais atrodo esantys sėkmės pavyzdžiais – jie šypsosi iš žurnalų viršelių, o jų virtualūs gyvenimai – išsipildžiusi svajonė. Apie šią, spindinčio medijų pasaulio kuriamą svajonę ir jos realumą kalbama aktoriaus Igorio Reklaičio režisuotame spektaklyje „Kai kurios erelių rūšys“. Jo premjera kovo 18 d. Klaipėdos dramos teatre.

Spektaklyje vaidina tik du aktoriai – pats I. Reklaitis ir jo kolega J. Baranauskas. Domo Rimeikos nuotr.
Įprasta, bet nepaprasta istorija

Lenkų dramaturgas Domanas Nowakowskis pjesę „Kai kurios erelių rūšys“ rašė įkvėptas Sławomiro Mrożeko „Emigrantų“, jis buvo paprašytas sukurti tokį pat kompaktišką, lengvai gastrolėms suruošiamą, techniškai nesudėtingą kūrinį. To rezultatas – pjesė dviem aktoriams, jos veiksmas telpa viename kambaryje, o dėmesį kausto ne scenografija, bet gyva, greita, humoro nestokojanti dialogo tėkmė.

„Kai kurios erelių rūšys“ pasakoja, rodos, labai paprastą istoriją – svajojantis tapti televizijos žvaigžde, vaikinas iš provincijos atvyksta į miestą ir ten jau iš šlovės aukštumų nusileidusios „žvaigždės“ prašo pagalbos įsidarbinant televizijos projekte.

„Mūsų spektaklis – apie pražūtingą medijų įtaką jauno žmogaus psichikai ir apie pasiklydusius žmones, karštligiškai ieškančius gyvenimo prasmės. Realybės šou, projektai, konkursai… Kad gautų greitą pelną televizija ieško vienadienių žvaigždžių. Bet šou pasibaigus tos žvaigždės iškart yra nurašomos ir užmirštamos. Apsukrių verslininkų rankose jaunimas tampa paprasčiausiu įrankiu uždirbti didelius pinigus“, – spektaklio siužetą lakoniškai pristatė jo režisierius I. Reklaitis. Beje, I. Reklaitis prieš 7 metus režisavo ir S. Mrożeko „Emigrantus“. Kartu su aktoriumi Gintaru Čajausku kurtas spektaklis buvo labai populiarus, gastroliavo ne tik po Lietuvą, bet ir užsienyje.

Spektaklyje „Kai kurios erelių rūšys“ į televizijos šou pakliūti bandantį Kuku vaidinantis Jonas Baranauskas pripažino, kad siužete vaizduojama situacija jam, kaip aktoriui, artima, „mano profesijos žmonės visi svajojame apie kažkokią viršūnę. Paklausk bet kokio jauno aktoriaus – visi nori būti žvaigždėmis. Tai nėra lengva profesija”.

Spektaklyje vaidina tik du aktoriai – pats I. Reklaitis ir jo kolega J. Baranauskas. Skirtingų kartų aktorių dialogas D. Nowakowskio pjesėje neatsitiktinis. Prie jau paminėtų spektaklio teminių centrų pridurtinas ir žmonių gebėjimo komunikuoti, darnaus dialogo galimybės klausimas. Kompaktiškoje spektaklio erdvėje susitinkantys veikėjai atstovauja skirtingiems pasauliams.

I. Reklaitis svarstė, kad šabloniška vyresniųjų prisiimta pareiga auklėti ir mokyti jaunimą gali būti labai laisvai kvestionuojama.

„Klausimas, ar vyresnis žmogus yra visada teisus auklėdamas ir moralizuodamas jaunesnį? O gal jaunimo maksimalizmas ir yra šio pasaulio varomoji jėga? Tai amžina žmonijos egzistavimo dilema. Atsakymo nėra. Laikas parodys, kas teisus“ , – sako spektaklio režisierius. Jo nuomone, svarbiausia nesustoti ieškoti ryšio, „žmonės nesusišneka, nes negirdi vienas kito. Tai yra pagrindinė bėda”.

Neįprasti aktorių amplua
Domo Rimeikos nuotr.

I. Reklaitis spektaklį režisuoja ir jame vaidina, o J. Baranauskas vaidina ir taip pat kūrė spektaklyje naudojamas vaizdo projekcijas.

„Pradėjome dirbti su spektaklio medžiaga ir eigoje atsirado įvairių idėjų, pajutome, kad reikės tam tikrų vizualinių momentų – esu lankęs dailės mokyklą, nei piešimas, nei grafinis dizainas man nėra svetimos terpės, tad negaliu sakyti, kad ėmiausi kažko sau neįprasto. Mane traukia vizualiniai menai – nuo fotografijos iki iliustravimo, – spektaklio kūrimo procese tekusių papildomų pareigų nesureikšmino aktorius. – Šiuo atveju daug ką padiktavo pati medžiaga, buvo aišku, ką reikia padaryti.“

Tuo tarpu I. Reklaitis, klausiamas apie iššūkį režisuoti tą patį spektaklį, kuriame ir vaidina, minėjo, kad svarbu dialogas su partneriu, „suderinti režisūrą ir aktorystę yra pakankamai sudėtinga”.

Jo teigimu, šiek tiek to išmokta dirbant su ,,Emigrantais“.

„Darbo pradžioje su J. Baranausku susitarėme, kad jis visada man pasakytų, jei jam kas nors netinka ar nepriimtina. Tada kartu bandome atrasti tą aukso vidurį. Kalbėdamas su juo dažnai pasitikrinu vieną ar kitą savo sprendimą. Net spektaklio finalą sprendėme kartu. Papasakojau jam kelis variantus, tada juos išbandėme, o paskui kartu priėmėme galutinį sprendimą“, – kalbėjo aktorius ir režisierius.

J. Baranauskas kolegą papildė pridėdamas, kad tuomet, kai dirbama tik dviese, kur kas giliau susitelkiama į scenos porininką, „visą savo dėmesį nukreipi į partnerį, nevaidini kažkam iš „šalies“.

Spektaklio scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas – Artūras Šimonis.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Šiemetinis „TheATRIUM“: organizatoriai jį vadina sėkmės ir įsitvirtinimo laiku 

Klaipėdos dramos teatre rengiamo tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ sumanytojai ir organizatoriai tikina, kad šie metai neabejotinai patvirtino, jog idėja uostamiestyje ...
2024-06-18
Skaityti daugiau

Kultūra, Svarbu

Finansuojant kultūros projektus - tik dvi rimtos nuodėmės (atnaujinta)

Nors pernai Klaipėdos miesto vadovai skambiai skelbė, kad kultūros ir meno dalinio finansavimo lėšos gali būti naudojamos itin neskaidriai, Kontrolės ...
2024-06-04
Skaityti daugiau

Kultūra

„TheATRIUM“ veiks į Kuršių neriją nukelianti „Regykla“ 

Prieš ketverius metus Nidos meno kolonijoje į tyrimų ir rezidencijų programą „Neringos miško architektūra“ įsijungęs radijo žurnalistas ir garso menininkas ...
2024-05-15
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This