Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Palangos ir Neringos savivaldybių būsto įsigijimo, jo naudojimo ir kontrolės srityse. Nustatyta nepakankamai aiški tvarka skiriant tarnybinį būstą ir nereglamentuota reguliari socialinio būsto kontrolė.

Savivaldybėms įsigyjant socialinius būstus, tam skirtos lėšos turi būti racionaliai planuojamos ir naudojamos, kadangi jų panaudojimas tiesiogiai paliečia labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis. Savivaldybės neturi galimybių aprūpinti socialiniu būstu visų norinčių asmenų ar šeimų, kadangi eilėse gauti socialinį būstą iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje laukė 523 asmenys (ar šeimos), Kretingos rajono savivaldybėje – 90, Neringos savivaldybėje – 23, Palangos miesto savivaldybėje – 37.

STT nustatė, kad savivaldybėse nepakankamai reglamentuota socialinio būsto pirkimo komisijų sudarymo tvarka. Taip pat neatskirta savivaldybių būsto pirkimo komisijos narių veikla nuo dalyvavimo viešųjų pirkimų, sprendimų skirti socialinį būstą priėmimo, veiklos organizavimo, kontrolės funkcijų. Tai reiškia, jog savivaldybės darbuotojai, kurie patys rengia būstų pirkimo dokumentus, dalyvauja perkamų būstų apžiūrose, komisijose priima sprendimus dėl perkamo būsto kainos ir pirkimų laimėtojo, o vėliau vykdo asmenų ar šeimų atranką, teikia jiems pasiūlymus nuomotis tam tikrą būstą, kontroliuoja šių sprendimų vykdymą.

Savivaldybių teisiniame reglamentavime nėra nustatytų aiškių tarnybinio būsto nuomos kriterijų, o tai sukuria galimybes savivaldybių atstovų neteisėtiems susitarimams nuomojant tarnybinį būstą. Taip pat yra nevykdoma reguliari savivaldybės ir socialinio būsto naudojimo pagal paskirtį kontrolė. Pastebėta ir tai, jog kai kuriais atvejais savivaldybės nekilnojamojo turto vertinimo metu, kartu su turto vertintoju nedalyvauja savivaldybės atstovas ir tai įvardijama, kaip rizika, kadangi buvo nustatyta atvejų, kai savivaldybės nekilnojamasis turtas parduodamas su savivaldybe susijusiems asmenims.

Atliekant Korupcijos rizikos analizę, nustatyta, jog vienintelėje Neringos savivaldybėje egzistuoja praktika, kai savivaldybės būstas išnuomojamas tarnybinio būsto sąlygomis asmenims, kurie jau turi gyvenamąjį būstą. Nustatyta 11 atvejų, kai savivaldybės būstas kur kas mažesne nuomos kaina, nei rinkoje esantis būstas, išnuomotas Neringos savivaldybės administracijos ar jai pavaldžių įstaigų darbuotojams, nors šie ir turi gyvenamąjį būstą.

Šiuo metu Neringos savivaldybėje yra nuomojama daugiau tarnybinių (sudaryta 15 nuomos sutarčių) nei socialinių (sudaryta 13 nuomos sutarčių) būstų, kai paprastai kitose savivaldybėse socialinio būsto nuomos sutarčių yra sudaroma kur kas daugiau, nei tarnybinių.

Pavyzdžiui, Kretingos  rajono  savivaldybėje sudaryta 1 tarnybinio būsto nuomos sutartis, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 4, Palangos miesto savivaldybėje nesudaryta nei viena tarnybinio būsto nuomos sutartis. O tuo tarpu socialinio būsto nuomos sutarčių šiose savivaldybėse sudarytos kelios dešimtys ar šimtai (Klaipėdos atveju). Tokia situacija parodo, kad Neringoje savivaldybės turtas yra dažniau panaudojamas, kaip tarnybinis būstas, o ne socialinis būstas socialiai pažeidžiamiems asmenims, kurie nuosavo būsto neturi.

Siekiant pašalinti savivaldybėse nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, STT siūlo atskirti darbuotojų funkcijas savivaldybių būsto pirkimo ir veiklos organizavimo srityje, reglamentuoti savivaldybių tarybų tvarkose ar sudarytose paslaugų teikimo sutartyse aiškiai apibrėžtą ir reguliarų savivaldybės ir socialinio būsto kontrolės mechanizmą, reglamentuoti tarnybinių būstų nuomos tvarką ir nustatyti tarnybinio būsto nuomos kriterijus, kuriems esant asmenims gali būti suteikiamas tarnybinis būstas.

Savivaldybės per 3 mėnesius turės viešai savo interneto svetainėje paskelbti informaciją, kaip bus įgyvendinami korupcijos rizikos analizės išvadoje pateikti STT siūlymai.

Susipažinti su visa korupcijos rizikos analize bei pateiktais pasiūlymais galima čia.