Privalau jums tai papasakoti! Gyvenu Niujorke, lankau pacientus jų namuose.

Šiomis baisiomis dienoms į kokį namą beužeitum, visur žmonės per televiziją žiūri naujienas ir labai išgyvena.

Šiandien atėjau pas ligonį sutvarkyti jo žaizdos. Pacientas – pusiau paralyžiuotas afroamerikietis, kuriam per gatvėj vykusį susišaudymą buvo pažeistas stuburas. Jį prižiūrinti slaugė – tamsiaodė moteris iš Ganos.

Įeinu, jie žiūri naujienas per televizorių. Pacientas klausia, ar aš ne iš Ukrainos. Sakau, taip, iš Kijevo. Slaugė puola man ant kaklo ir pradeda verkti rypaudama: „I am so deeply sorry!”

Sako jau dvi savaites nemieganti, verkianti. Ji eina į bažnyčią, kur visi parapijiečiai (!) meldžiasi už tai, kad Putinas nudvėstų. Sako, jog jų pastorius teigia, jog tai yra teisinga malda.

Pacientas klausia, ar liko mano giminių Kijeve. Aiškinu, jog ne, tik artimi draugai, o mano giminės Izraelyje ir Amerikoje.

„Tai tu žydė? – sušunka pacientas. – Juk Zelenskis irgi žydas. O žydai visada laimi!”

Slaugė pradeda verkti dar labiau.

„Koks nuostabus, gražus ir drąsus berniukas (ji čia apie Zelenskį). Perduok saviems, kad mes už juos meldžiamės ir tikime, kad jie laimės, Ukrainoj gyvena ryžtingi žmonės”.

„Palauk, – sako pacientas. – O kodėl Izraelis iki šiol nedavė rusams į sprandą? Juk Izraelis turi stipriausią armiją pasaulyje!”

„Bet juk šalia jų Sirija, o tas velnias turi mygtuką”, – atsako slaugė.

Aš ruošiuosi išeiti.

„Perduok Zelenskiui, kad mes juo tikime”, – sako slaugė iš Ganos užverktomis akims, lydėdama mane pro duris.