Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai antrą kartą išnagrinėjo jiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sugrąžintą bylą, kurioje buvusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilijos Venckutė-Palaitienė prašo ją grąžinti į darbą bei priteisti pinigų už priverstinę pravaikštą.

Nuo sausio pabaigos Kretingos rajono tarybos sekretore dirbanti moteris teismo posėdyje greta kitų argumentų dėstė ir versiją, kad prieš ją esą pusę metų buvo taikomas mobingas ir buvo susimokiusi visa Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūra.

Vilija Venckutė-Palaitienė ir slapta įrašytais pokalbiais su Savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu teisme įrodinėjo, kad dėl jos likimo esą buvo daromas politinis spaudimas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Byla prasidėjo dar 2020-aisiais

V. Venckutė-Palaitienė iš darbo buvo atleista nuo 2020-ųjų balandžio 1-osios, kai įsigaliojo naujoji Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūra. Joje Informavimo ir e. paslaugų skyrius buvo panaikintas, o V. Venckutei-Palaitienei pasiūlytos, jos teigimu, nelygiavertės Bendrojo skyriaus vyresniojo patarėjo pareigos. Jų užimti tarnautoja nesutiko, todėl buvo atleista.

Moteris teisme siekia, kad būtų panaikintas sprendimas dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo, tiesioginio vadovo (Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio) motyvuotas siūlymas, įsakymas dėl jos atleidimo iš pareigų. V. Venckutė-Palaitienė taip pat reikalauja, kad ji būtų sugrąžinta į buvusias pareigas bei nori, kad jai būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020-ųjų gruodį V. Venckutės-Palaitienės skundą buvo atmetę kaip nepagrįstą. Tačiau moteris nepasidavė ir apskundė tokį sprendimą LVAT. Pastarojo teisėjų kolegija šį sausį konstatavo, kad pirmoje instancijoje buvo padaryti procesiniai pažeidimai ir grąžino jai nagrinėti bylą.

Teigia, jog norėtų grįžti į savivaldybę

Teismo posėdyje V. Venckutė-Palaitienė teigė, jog yra linkusi ginčą baigti ir taikiai, tačiau Savivaldybės administracija atsisakė tai daryti ir jokių kontaktų šiuo klausimu nebuvo. Savivaldybės administracijai atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius patvirtino, kad ji nemato galimybės sudaryti taikos sutartį.

Dėstydama savo poziciją V. Venckutė-Palaitienė teigė, jog jai raštu buvo nustatytos vienos užduotys, o metinis vertinimas esą buvo atliktas pagal kitas. Pasak moters, jos buvęs pavaldinys Darius Kadys, atsakingas už techninės užduoties registracijos į mokyklas sistemai parengimą, buvo įvertintas labai gerai, o ji dėl to paties – tik gerai.

„Kaltina nepadarytais darbais, kuriuose nedalyvauji. <…> Galėjo vertinti mano veiklą plačiau, bet turėjau žinoti žaidimo taisykles, yra teisėtų lūkesčių principas. Turėjau būti įspėta. Atpirkimo ožio ieškojo”, – teigė V. Venckutė-Palaitienė.

Pasak moters, kadangi ji gavo tik įvertinimą „gerai”, žemesnes pareigas ėję kolegos, įvertinti „labai gerai”, buvo pakelti į jos lygmenį, taip jiems atidarytos galimybės į karjerą, sudarytos sąlygos administracijos direktoriui juos skatinti siūlant aukštesnes pareigas.

V. Venckutės-Palaitienės teigimu, jai turėjo būti siūlomos arba Bendrųjų reikalų, arba Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo, arba vyriausiojo patarėjo pareigos. Moteris akcentavo, kad tuo metu ji turėjo 16 metų ir 11 mėnesių valstybės tarnybos darbo stažą: dešimt metų dirbo Seimo kanceliarijoje, Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, Vidaus reikalų ministerijoje, likusius – Klaipėdos savivaldybėje.

„Darbo netekau dėl darbdavio kaltės ir jis atsakingas už klausimo išsprendimą tinkamai”, – teigė V. Venckutė-Palaitienė, atsakydama į bylą nagrinėjančio teisėjo Remigijaus Armino klausimą, kaip ji galėtų būti sugrąžinta į pareigas, kurių po pertvarkos savivaldybėje nebeliko.

Moteris aiškino, kad „būdama sąžininga savo skundui” ir tikėdamasi, jog bus sugrąžinta į darbą, galiausiai įsidarbino tik šiemet sausio 28 d. Kretingos rajono savivaldybėje.

„Mano siekis išlieka grįžti į tarnybą. Gal nuostatos politinės pasikeitusios dėl kurių buvau atleista”, – atsakydama į teisėjo klausimą, ar tikrai siekia būti sugrąžinta į darbą Klaipėdos savivaldybėje, sakė ji.

G. Aleknavičius savo ruožtu aiškino, kad pirmiausia buvo siekiama suteikti prioritetą tiems darbuotojams, kurių veikla įvertina labai gerai, todėl jie pirmiau ir sulaukė pasiūlymų dėl Bendrųjų reikalų ir Klientų aptarnavimo skyrių vedėjų pareigų. V. Venckutei-Palaitienei esą buvo pasiūlytos kitos lygiavertes pareigos, su tokiu pačiu apmokėjimu.

Minėjo ir politinį spaudimą

Nors teisėjas akcentavo, kad administraciniai teismai netiria politinių aplinkybių, V. Venckutė-Palaitienė vis tiek citavo jos pačios slapta įrašytų pokalbių metu Savivaldybės administracijos direktoriaus G. Neniškio pasakytus žodžius, kurie esą liudija buvus politinį spaudimą: „Aš pasakiau kaip buvo, kai gavau pirmuosius politinius nurodymus, kaip čia turėtų būti”; „Kai man buvo pareikštas noras, kad aš apskritai nesiūlyčiau tau”; „Aš manau, kad siūlau tau saugų variantą”; „Tikrai ne dėl to, kad mane spaudžia tai daryti”.

„Mano atleidimas yra tam tikro politinio spaudimo metu atsiradusio susitarimo tarp merijos ir administracijos direktoriaus įgyvendinimas. <…> Patyriau mobingą ir psichologinį terorą pusmetį, kai prieš tave susimoko visa administracijos struktūra ir siekis yra vienas”, – tikino V. Venckutė-Palaitienė.

Baigiamųjų kalbų metu jos advokatas Linas Žukauskas tvirtino, jog buvo dirbtinai sukurta situacija neleisti jo klientei pretenduoti į lygiavertes ar aukštesnes pareigas.

„Komisijos nariai jau žinojo, koks turi būti vertinimas ir jo nebuvo. Buvo padaryta neteisėta išvada”, – teigė advokatas.

Anot jo, net jei ir vertinimas ir yra teisėtas, V. Venckutė-Palaitienė esą vis tiek turėjo lygiomis teisėmis pretenduoti į tris laisvas pareigybes, kurias galėjo užimti atsižvelgiant į kvalifikaciją ir patirtį.

Tuo metu G. Aleknavičius akcentavo, kad LVAT nutartyje aiškiai parašyta, jog nėra jokių įrodymų dėl politinio spaudimo, o naujų papildomų duomenų apie tai V. Venckutė-Palaitienė nepateikė. Taip pat LVAT, anot advokato, konstatavo, kad atlikta Savivaldybės administracijos pertvarka buvo reali, o ne nukreipta į konkrečias asmenybes.

Vertinimo procedūra, G. Aleknavičiaus teigimu, irgi buvo atlikta teisėtai, nebuvo pažeistas joks norminis aktas.

Advokatas citavo ir Valstybės tarnybos departamento išaiškinimą, kad jei pareigos yra toje pačioje grupėje, jos laikomos lygiavertės. Darbo užmokestis esą irgi rodiklis, rodantis, kad siūlomos lygiavertės pareigos. Bendrojo skyriaus vyresniojo patarėjo pareigos, kurios buvo siūlomos V. Venckutei-Palaitienei, anot G. Aleknavičiaus, priklausė tai pačiai grupei kaip ir naikinama jos pareigybė, atlyginimas būtų buvęs toks pats.

„Teisės aktai nenurodo, kad turi būti pasiūlytos konkrečios pareigos. Ji pati sąmoningai pasiblogino situaciją atsisakydama tokių pareigų”, – sakė teisininkas.

Teismas sprendimą šioje byloje skelbs balandžio pradžioje.