Klaipėdos parodų rūmuose kovo 18 d., penktadienį, 17.30 val., atidaroma paroda „Fluxus laikas“, kurios kuratorė – Laima Kreivytė.
Parodai atrinkti fluxus menininkų kūriniai, pristatantys skirtingus laiko modalumus: linijinio istorinio laiko diagramas ir ciklinio laiko ritualus, meno ir gyvenimo tėkmės sulėtėjimus bei pagreitėjimus. Fluxus judėjimas dažnai aptariamas geografiškai, braižant koncertų, performansų ir parodų JAV ir Europoje žemėlapius. Bet raktinis judėjimo žodis yra „tėkmė“ (fluxus), taigi ir trukmė, kaita – laiko tįsumas, kurį patiriame ne tik žiūrėdami filmus, stebėdami performansus ar koncertus, bet ir analizuodami grafinį dizainą, objektus ar fotografijas.
Svarbiausi parodos atramos taškai – Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas. J. Mačiūnas atsiskleidžia kaip grafikas, architektas, idėjų generatorius ir laiko sargas. Jurgis kūrė laiko dėžes – konteinerius. Konservavo, kaupė, bet ir gaivino meno kūrinius, įsivaizdavo juos kaip performatyvius, sklindančius, visiems prieinamus. O Joną Meką parodoje matome kaip filmininką ir kolekcininką, fiksuojantį laiką savo kamera ir stabdantį jo tėkmę įpaveikslinant filmo kadrus. Būtent jo sukaupta fluxus kolekcija yra šios ir kitų JMVMC pagrindas, tad šį istorinį judėjimą bei jo dalyvius matome J. Meko akimis.
„Fluxus laike“ susitinka ne tik Mačiūnas ir Mekas, bet ir jų bendražygiai: Yoko Ono ir Johnas Lennonas, Andy Warholas ir Henry Flintas bei kiti. Eksponuojami dokumentai, eskizai, laikraščiai, plakatai, vardų kortelės, objektai, tekstinis ir politinis menas.
Paroda veiks iki balandžio 10 d., jos organizatorius – Jono Meko vizualiųjų menų centras.
Fluxus iš prigimties yra griovimo ideologija, Mačiūnas simpatizavo sovietų sąjungai ir ieškojo ten ryšių, fluxus manifeste 1965 m. kvietė sudeginti bibliotekas, galerijas, visokį meną. Lygiai tą 2022 m. daro rusija Ukrainoje – gausiai gamina fluxus, pagal manifestą, kam smalsu tikras fluxus in action, gali pasižiūrėti ten.
Rodyti šitą „fluxus” erzacą KKKC – tai lyg mokyti griauti iš paveikslėlių, kai norint galima nueiti pas vietinį banditą ir kartu realiai pasipraktikuoti.
Nežinau tik, kodėl Klaipėdai to reikia.