Pastaruoju metu Klaipėdos miesto savivaldybė sulaukia nemažai klausimų apie karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičių Klaipėdoje, esamas ir būsimas jų apgyvendinimo vietas. Į klausimus dėl ukrainiečių apgyvendinimo mūsų mieste savivaldybės parengtame pokalbyje atsako miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Nuotoliniame pasitarime su Klaipėdos regiono savivaldybių merais kalbėjotės apie rezervinius būstus pabėgėliams iš Ukrainos, jei jų prireiktų. Ar padės kaimyninės savivaldybės, jei Klaipėdoje pritrūks vietų ukrainiečiams apgyvendinti?

Pabėgėlių apgyvendinimo rezervų turi kiekviena savivaldybė. Tie rezervai yra skirtingi, jų galimybės priklauso nuo konkrečios savivaldybės tam tikrų aplinkybių, turimo fondo, ten esančių valstybinių institucijų ir kt. Su regiono savivaldybių merais kalbėjomės apie tai, kad pabėgėlių apgyvendinimo iššūkis nėra iššūkis vienai savivaldybei – jį priimti turi būti pasirengusios visos regiono savivaldybės.

Kalbant apie kurortinius miestus (Nida, Palanga) pabėgėlių apgyvendinimo klausimu yra viena situacija, ten privačiame sektoriuje gyvena tikrai nemažai ukrainiečių. Prasidedant vasaros sezonui, birželio pradžioje, tuos būstus, kuriuose dabar yra apgyvendinti žmonės, atvykę iš Ukrainos, jų savininkai norės naudoti poilsiautojų reikmėms. Vadinasi, laukia nemenkas iššūkis, nes, ieškodami būsto, tie žmonės tada kreipsis į savivaldybes arba į valstybę. Tai – iššūkis, kuris laukia ateityje ir kurį teks suvaldyti.

Šiai dienai Šilutė, Skuodas, Klaipėdos rajonas, gal ir Kretinga turi tam tikrą būstų rezervą, kurį, kol dar nėra poreikio jį užpildyti dabar, jie laiko ir pasižadėjo geranoriškai priimti dalį pabėgėlių, jei Klaipėda išnaudotų visą rezervinį būstų fondą ir nebeturėtų kur apgyvendinti atvykusių iš Ukrainos žmonių. Konkrečių skaičių nenorėčiau minėti, nes tai yra labai kintantys dalykai, be to, jautrūs, svarbūs dalykai ir kiekviena savivaldybė turėtų kalbėti už save.

Kas yra tas būstų rezervas ir kada jis bus naudojamas?

Klaipėdoje, kaip ir regione, iki šiol didžioji dalis besikreipusiųjų dėl apgyvendinimo, buvo apgyvendinti per nacionalinę platformą „Stiprūs kartu“, per privačias iniciatyvas. Sutartys nebuvo sudaromos metams ar pusmečiui, geriausiu atveju – dviem, trims savaitėms. Klausimas – kas bus po to: ar dalis pratęs sutartis, ar pradės naudoti patalpas savo asmeninėms reikmėms? Klausimų yra labai daug, todėl savivaldose laikomas būstų rezervas yra skirtas tam atvejui, kada žmonės nebeturės kur eiti arba kai pasiūla privačiame sektoriuje baigsis. Todėl atsargumas kalbant apie būstų rezervą iš Ukrainos atvykusiems žmonėms apgyvendinti yra racionalus, sveikas požiūris, žiūrint labiau į perspektyvą. Savivaldybės turimą fondą laiko ne laukdamos, kol privatus sektorius už mus išspręs pabėgėlių apgyvendinimo problemas, bet suprasdamos iššūkius, kurie laukia netrukus.

Kalbant apie Klaipėdos savivaldybės fondą neturintiems kur apsigyventi pabėgėliams priimti, dabar dar yra naudojamas Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro bendrabutis (jame yra apie 70 vietų, daugiau negu pusė – jau užpildyta), baigiamas apgyvendinti kempingas ir jo administracinis pastatas Giruliuose.

Dar viena galimybė – socialiniai butai, iš kurių išsikėlė nuomininkai. Šiuos butus planavome remontuoti, bet remontą galima atidėti. 

Savo namus dėl karo Ukrainoje priverstus palikti žmones priglaudę mūsų gyventojai patyrė, kad išaugę komunaliniai mokesčiai – našta, kuri ne visiems yra lengvai pakeliama. Ar tuo klausimu rengiami kokie nors sprendimai?

Tebevyksta diskusija dėl tam tikrų kompensacijų (už komunalines paslaugas – vandenį, šildymą, atliekų išvežimą) žmonėms, kurie savo būstus užleido atvykusiems iš Ukrainos. Gaunu prašymų, kur žmonės išsako savo lūkesčius: jei gautų kompensacijas bent už komunalines paslaugas, būtų galima kalbėti apie sutartis. Mes apie tai kalbame, dabar jau girdime, kad apie tai yra kalbama ir nacionaliniu lygiu, kokie bus sprendimai – negaliu komentuoti, bet turime suprasti: jei mes negebėsime motyvuoti žmonių, kurie geranoriškai leidžia savo turtu naudotis humanitarinės krizės sprendimui, jų supratimas gali greitai išblėsti, tada turėsime situaciją, kokia yra Ukrainos kaimyninėse valstybėse Lenkijoje, Moldavijoje, kur sporto salėse vienas šalia kito guli šimtai žmonių. Šiandien situaciją sekasi spręsti gana neblogai, bet žiūrint į perspektyvą ir numatant rizikos veiksnius, kurie netrukus taps realybe, privalome priimti naujus sprendimus, nes esame atsakingi už ilgalaikio proceso suvaldymą. Pabėgėlių apgyvendinimo klausimas – mažiausiai pusės metų ar metų klausimas. Jį spręsti net ir su regiono savivaldybių pagalba nebus lengva, nes didžioji dalis užsieniečių nori gyventi dideliame mieste.

Kiek Klaipėdoje yra iš Ukrainos dėl karo pasitraukusių asmenų?

Apie 3,5 tūkstančio. Suskaičiuoti, kiek žmonių registruojasi pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centre Klaipėdoje, lengva (nuo pabėgėlių registracijos centro Klaipėdoje veiklos pradžios kovo 14 d. iki kovo 17 d. ryto iš viso registruota 1552 asmenys), bet kiek yra dar nesiregistravusiųjų, kiek yra gyvenančių Klaipėdoje ir dar tik ateisiančių registruotis, tai galima tik numanyti. Dalis užsieniečių yra iš anksto užsiregistravę priėmimui į centrą 3-5 dienoms į priekį. Tikslaus skaičiaus niekas nepasakys. Mažesnėse savivaldybėse suskaičiuoti karo pabėgėlius gal yra paprasčiau, nes mažiau įstaigų, lengviau gauti informaciją iš privačių asmenų, priėmusių ukrainiečius gyventi. Pas mus išgryninti tokią informaciją yra sudėtinga.