Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė galutinį bei neskundžiamą nuosprendį ir kaltais dėl dokumentų klastojimo bei suklastotų dokumentų panaudojimo pripažino matininką Eugenijų Mockų ir Palangoje veikiančios keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Vlasava” vadovą Saulių Čepkauską.

Bylos duomenimis, S. Čepkauskas suplanavo nusikalstamą veiką bei sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – matininką E. Mockų suklastoti dokumentus.

Matininkas, vykdydamas bendrovės direktoriaus prašymą, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, joje nurodė neegzistuojantį statinį (garažą), nors žinojo, kad tikrovėje tokio statinio nėra ir kadastrinių matavimų tokiam statiniui atlikti negalima. S. Čepkauskas suklastotus dokumentus panaudojo neegzistuojantį statinį įregistruodamas Registrų centre.

Nustatyta, kad tokiais veiksmais bendrininkai siekė sudaryti teisines prielaidas privačiai bendrovei pateisinti didesnio, nei esamiems pastatams eksploatuoti pagal jų paskirtį reikalingą, dydžio valstybinės žemės sklypo nuomą ne konkurso tvarka. Šiais veiksmais bendrininkai taip pat siekė užkirsti kelią pretendentams atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste.

LAT, atmetęs nuteistųjų kasacinius skundus, paliko galioti apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriais E. Mockui skirta 7532 eurų, o S. Čepkauskui – 9415 eurų bauda. Taip pat E. Mockui atimta teisė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.