Nors ir pats Klaipėdos meras jau atvirai deklaruoja, kad valdančioji dauguma tiek nusilpo, kad neturi jėgų ir sugriūti, esama Savivaldybės administracija galės toliau tęsti darbus – miesto Taryba ketvirtadienį pritarė direktoriaus Gintaro Neniškio 2021 metų ataskaitai.

Pasak G. Neniškio, kai kuriems darbuotojams pandemijos metu teko dirbo ir savanorystės pagrindais, kad būtų užtikrintas reikiamų paslaugų organizavimas. Kartu jis akcentavo, kad Klaipėdos savivaldybės administracija esą lyderiauja pagal į elektroninę erdvę perkeltas paslaugas. 

Anot direktoriaus, projektų įvykdymo procentas yra gana aukštas ir galėjo būti dar aukštesni jei ne metų viduryje gauti papildomi 8 milijonai eurų.

Pasak G. Neniškio, didžiausias iššūkis yra viešųjų pirkimų centralizavimas, dėl kurio dar reikės atlikti nemažai darbų.

Sulaukęs klausimų, ar įvykdyta administracijos reforma, kai buvo panaikinti departamentai ir vietoje jų direktorių sukurtos vyriausiųjų patarėjų pareigos, nebuvo klaida, G. Neniškis tikino, kad toks sprendimas pasitvirtino, nors „dėl kai kurių detalių” esą būtų buvę galima padaryti geriau.  

Pasak jo, kadencijos pradžioje didžiausia bėda pradžioje buvo vėluojantys projektai, todėl pertvarka ir buvo nukreipta į tai, kad būtų konkretūs žmonės, dirbantys su konkrečiais projektais. Jiems taip pat buvo galima skirti didesnius atlyginimus. 

G. Neniškio teigimu, struktūros nėra amžinos, formuojamos pagal esamus iššūkius. 

„Po metų bus rinkimai, bus kiti iššūkiai, struktūros galės būti kitos”, – sakė direktorius.

Pasak jo, silpnesniuose skyriuose, kai neliko juos atstovavusių departamentų, problemų buvo daugiau, bet „eigoje šie klausimai sprendėsi”.

Sulaukęs liberalės Alinos Velykienės klausimo dėl situacijos savivaldybės valdomose įmonėse Klaipėdos autobusų parkas ir „Gatvių apšvietimas”, kurių vadovas Vaidas Ramanauskas sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos įtarimų, G. Neniškis teigė, jog kalbėjosi ir su juo, ir su specialiųjų tarnybų atstovais.

„Esu patikintas, kad kol kas su valdomomis įmonėmis įtarimai nėra susiję. Esame sutarę su valdybos pirmininku, kad jie atliks tiek vidinį tyrimą, tiek, galbūt, auditą tam tiktų sferų, kurios kelia klausimų ar gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios. Gavus atsakymus valdybos priims sprendimus. Kol kas iš to ką turime priimti radikalius sprendimus būtų tikrai neatsakinga”, – teigė G. Neniškis.  

Atsakydamas į klausimą apie stringančias ir brangstančias naujosios mokyklos statybas G. Neniškis teigė galintis tik pakartoti, jog buvo pasirinkta klaidinga projekto strategija, kai jis buvo skaidomas į tris etapus tikintis sutaupyti, gauti europinės paramos, tačiau gavosi taip, kad galutiniame variante teks sumokėsi labai brangiai.

„Labai daug klaidų techniniame projekte, jau išleista B laida, tikiuosi, kad ji paskutinė”, – teigė G. Neniškis, pakartojęs ir anksčiau išsakytą mintį, kad tokiems „rimties infrastruktūros projektams”, ko gero, reikėtų specializuotos įmonės, kaip sostinės savivaldybė yra įsteigusi „Vilniaus planą”.

„Nuo pat pradžių projektas buvo pasmerktas ilgai statybai ir brangimui, nes akcentas buvo skirtas architektūrai”, – teigė Rimantas Taraškevičius, G. Neniškio pasisakymą apie mokyklą įvertinęs kaip diplomatišką.  

Meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu G. Neniškiui priminė jau anksčiau, svarstant jo atskaitą, A. Velykienės metus kaltinimus, kad savivaldybės patalpose po darbo esą girtuokliaujama. 

Atsakydamas į tai G. Neniškis teigė, kad A. Velykienė jau ir iki tol pasižymėjo radikaliais pasisakymais, kuriuose nekonkretizuoja asmenų. 

„Buvo kaltinimų ir mobingu. Nekorektiška taip šnekėti, tai kiekvieno garbės ir sąžinės reikalas”, – sakė jis. 

R. Taraškevičiui paprašius patikslinti, ar iš tiesų pernai liko nepanaudota 19 mln. eurų, kaip svarstant mero atskaitą teigė Arvydas Vaitkus, Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė teigė, jog 12,8 mln. eurų buvo viršplaninės pajamos, gautos metų gale ir net jiems pasibaigus, tad niekaip jau negalėjo būti išleistos. 5,8 mln. eurų nepaskirstyta, nes tai apyvartinių lėšų likutis, kurio irgi esą nebuvo negalima panaudoti.

„Pinigai niekur nedingsta, finansuojam tie patys projektai kitais metais”, – savo ruožtu teigė G. Neniškis. 

Atėjus pasisakymų metui liberalas Edmundas Kvederis teigė, kad administracija dažnai į užklausimus rašo atsakymus „be turinio”, ignoruoja  visuomeninių organizacijų užklausas. Neva taip demonstruojama valdžia, kas yra silpnumo požymis. Esą bendruomenę labiausiai piktina ne padaromos klaidos, o dialogo stoka.

„Aukštesnio moralės, kokybės standarto reikia”, – teigė liberalas. 

Tuo metu A. Vaitkus ragino balsuoti už ataskaitą, nes esą reikia leisti užbaigti šios kadencijos darbus bei prisiimti atsakomybę ir už tai, kas padaryta, ir nepadaryta.

Elida Mantulova savo ruožtu akcentavo, kad šiai administracijai teko susidurti su iššūkiais, kurių neteko niekam iki tol patirti – ir pandemija, ir ekstremalia situacija, ir nepaprastąja padėtimi. Nepaisant to, nestojo ir visi kiti darbai.

„Nepavydėtina situacija, kurioje tenka dirbti”, – teigė ji.

Tuo metu A. Velykienė tikino, kad nauja struktūra „vadybos prasme neveikia” – tai esą rodo jos gaunama informacija iš darbuotojų, nepataikaujančių vadovybei.

„Dažnai darbuotojai nežino ką daro kairė, o dešinė”, – teigė ji. 

Visgi dauguma politikų pademonstravo, kad ir toliau pasitiki G. Neniškiu – už jo atskaitą balsavo 22, prieš buvo trys: A. Velykienė, Lina Skrupskelienė ir Jurij Šeršniov, susilaikė penki: Saulius Budinas, E. Kvederis, Nina Puteikienė, Judita Simonavičiūtė ir Vaida Raugelė.