Klaipėdos apygardos teismas, ketvirtadienį apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl sukeltos avarijos, kurioje žuvo žmogus, konstatavo, jog pirmos instancijos teismas negalėjo jam skirti lygtinės laisvės atėmimo bausmės.

Klaipėdos rajono teismas Vaidotui Pociui buvo skyręs 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,36 prom.), magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda vairuodamas automobilį važiavo 225 km/h greičiu, nors leistinas maksimalus greitis buvo 130 km/h, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – esant tamsiam paros metui, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusio automobilio galą. Pastarasis automobilis atsitrenkė į atitvarą, apsivertė ir liko gulėti ant stogo pirmoje eismo juostoje, o tuomet į jį atsitrenkė apie 182 km/h greičiu važiavęs kito asmens vairuojamas automobilis. Eismo įvykio metu apvirtusio automobilio vairuotojas dėl patirtų sužalojimų žuvo, o kito automobilio keleiviams buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas kaltininkui už sukeltą avariją bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir 6 mėnesiams.

Su tokiu nuosprendžiu nesutiko nei byloje kaltinimą palaikęs prokuroras, nei žuvusiojo artimieji.

„Teisėjų kolegija prokuroro skundą tenkino ir panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Apygardos teismo vertinimu, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo (…).Šiuo atveju nustatyta, kad nors padaryta nusikalstama veika ir buvo spontaniška, tačiau nebuvo atsitiktinė – nuteistasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo nuolat darė administracinius nusižengimus, visi administraciniai nusižengimai susiję su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu; taip pat jis buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam; baustas administracine tvarka už chuliganišką automobilio vairavimą, greičio viršijimą. Akivaizdu, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio, o nusikalstama veika, dėl kurios žuvo žmogus, nuteistajam nebuvo atsitiktinė, o buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė. Įvertinta ir tai, kad iki bylos nagrinėjimo teisme nuteistasis ilgą laiką nedirbo ir tik bylai esant teisme pradėjo dirbti tėvo įmonėje, o tai vertinta tik kaip siekis teigiamai save charakterizuoti, bet ne iš tiesų keisti gyvenimo būdą”, – rašoma teismo pranešime.

Jame taip pat teigiama, jog teisėjų kolegija nurodė, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėjus, tai neatgrasytų jo nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paliko realią 3 m ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Šį sprendimą kasacine tvarka dar galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.