Dangės skvero atvėrimas dar iki jo oficialaus atidarymo iki kurio, matyt, bus sudaužytas dar ne vienas naujas šio skvero šviestuvas tame pačiame skvere, jau sukėlė klaipėdiečių diskusijas. Ir dėl projekto koncepcijos, ir dėl architektūrinių sprendimų, ir dėl medžių, ir dėl dangos, ir dėl tų juodų kubų, ir dėl istorijos.
Nors skveras ir atvertas lankytojams, akmenys mėtosi šalia gana trapių apšvietimo lempų. Viena jau sudaužyta, o kitų, šylant orui, kokie nors vaikigaliai taip gali imtis… Martyno Vainoriaus nuotr.
Ateityje šis skveras galbūt taps populiaria edukacinių užsiėmimų vieta, malonu, kad klaipėdiečiai domisi istorija.
Atmintis ir atsiminimai yra sudėtingi reiškiniai. Vaikystėje įsimintina materiali vietovaizdžio detalė, tėvų pasakojimai apie prabėgusius metus priešais „Meridiano“ burlaivį, mamų su vaikeliais malonūs rūpesčiai saulėtame Dangės skvere gal kada nors netikėtai iškils atminties kloduose vėliau. Galbūt į tuos klodus įsiterps kokia nors Klaipėdos istorijos data iš Dangės skvero akmeninės linijos. Ir prabus vaiko ar jaunuolio, kurie jau ir nebus nei vaikais, nei jaunuoliais atmintyje. Galbūt.
Miestas neturi atminties, bet mes, miestiečiai, galime ją kurti. Ir tai darome. Žinoma, labiau romantinėmis įvaizdžių formomis.
Prisipažįstu, esu vienas iš to skvero istorinių datų koncepcijos autorių. Tai aš kartu yra su kolegomis nuo 2017 metų rengiau Klaipėdos miesto istorinių datų rinkinį, kuris dabar metaliniu pavidalu yra prieinamas visų miestiečių apžiūrai. Ir 2018 m. data ant laiko juostos pabaigos akmens man atrodė (ir iki šiol atrodo) logiškas sprendimas, kadangi pradiniame darbų etape skveras turėjo vadintis „Šimtmečio skveru”. Kiekviena istorija turi pradžią, vidurį ir pabaigą.
2018 metų data ant postamento reiškė ne Nepriklausomybės pabaigą, kaip kieno vaizduotė neša (žmonės mato tai, ką nori matyti – vieni rūmus ar katedras, kiti – tualetą šalia jų), bet praėjusio šimtmečio etapo įtvirtinimą.
Koncepcija buvo susieta su kada nors vyksiančia konversija šiauriniame Dangės krante ir galimu istorinio laiko juostos pratęsimu. Konversija sėkmingai vyksta pietiniame upės krante. Pagal idėją šiaurinėje pusėje laiko juosta turėtų tęstis iki Mokyklos tilto, o vėliau gal ir toliau. Bet tiek jau to.
2018 metų data yra pašalinta. Įdomu kieno iniciatyva ir nurodymu?
Martyno Vainoriaus nuotr.
2017 metais parengtoje Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo Klaipėdoje koncepcijoje buvo trys sudėtinės dalys – akademinė dalis, valstybingumo ženklai ir bendruomeniniai projektai. Su akademine ir bendruomenine dalimis viskas buvo gerai (visi numatyti projektai buvo realizuoti). Į valstybingumo ženklus pateko naujos mokyklos statyta ir Dangės skvero rekonstrukcija.
Valstybės 100-mečiui skirtame parke Dangės skvere UAB „Tvari architektūra urbanistika” parengė projektą ir pasiūlė koncepciją „Šimtmečio takas. Teminės salos”. Dangės skvere buvo numatytos istorinės „salos” – Nepriklausomybė (1918/1923 – 1939), Karas (1939-1945), Sovietinis laikotarpis (1945-1990), Nepriklausomybė (1990-2018).
Šias „salas” teko užpildyti svarbiausiais istoriniais įvykiais, susijusiais su 1918-2018 metų Klaipėdos miesto ir Lietuvos istorija. Šimtamečio linija Klaipėdoje yra komplikuotas dalykas, nes 1918 metų vasario aktas su Memeliu niekaip nebuvo susijęs, o tuomet net lakiausia vaizduotė negalėjo numatyti, kad Klaipėda bus nepriklausomos Lietuvos dalimi. Klaipėdos miestas į Lietuvos sudėtį pateko tiktai 1923 metais, kuomet jis buvo užimtas sėkmingo Lietuvos kariškių ir šaulių žygio metu. Tad Klaipėdos istorija Lietuvos valstybės sudėtyje prasidėjo ne 1918, bet 1923 metais. O ir 1940 metų Lietuvos okupacija ir nepriklausomybės sutemos Klaipėdos miesto istorijai nieko nereiškė, nes Klaipėda dar 1939 metų pavasarį tapo Vokietijos dalimi.
Dangės skvere reikėjo akcentuoti miesto įkūrimo istoriją ir raidą iki 1918 metų, jūrinio miesto specifiką, uostą, kaip išskirtinį Klaipėdos objektą, Klaipėdą, kaip miestą, kuriame moderni pramonė ir infrastruktūra atsirado anksčiau negu kituose Lietuvos miestuose, daugiakultūrinę lietuvišką ir vokišką praeitį, istorinius „lūžius” XX a., kultūrinės modernizacijos pokyčius sovietmečiu, demografinius pokyčius ir panašiai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pradiniame etape „Tvari architektūra urbanistika” autorių kolektyvas ir architektas Romas Gailius parengė modernią ir ekologiškai subtilią skvero atnaujinimo koncepciją, bet bankrutavus rangovui „Hidrostatybai” viskas sustojo ir projekto realizavimas įstrigo. Nebuvo užmokėta nei projekto autoriams, nei archeologams.
Dangės skverą pradėjo vykdyti kita grupė – „Hidrosfera“ ir „ICS Projectus group” iš Kauno, kurie rengė techninį projektą „Istorinio atminimo saloms“, žinoma, koordinuojat veiklą Klaipėdos savivaldybės administracijai.
O dabar dėl autorių, vykdytojų ir prižiūrėtojų.
Mano uždavinys buvo tekstinės informacijos – istorinių datų lietuvių kalba pateikimas, kuris buvo ne kartą derinamas su Klaipėdos savivaldybės administracijos ir merijos atstovais. Į šią veiklą įsitraukė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus specialistai, teikę ikonografinę informaciją.
Vienas dalykas – istorinių datų įamžinimo koncepcija Dangės skvere, kitas – konkretus projekto realizavimas akmenyje ir metale bei jo priežiūra.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Tiek techninio projekto įgyvendinimo, tiek tinkamo lietuviško teksto vertimo į anglų kalbą. Čia lyg meistrui pateiki visus gaminio duomenis ir išmatavimus, o jis vis tiek supjauna grybą. Man įdomu, koks gi autorius vertė lietuviškus tekstus į anglų kalbą? Google translator ar pigi vertimų agentūra? Testų vertimas į anglų kalbą yra prasta Baltic English versija be anglakalbio vertėjo transkripcijos.
Sakinys, kad Klaipėdoje buvo įkurta „Klaipėdos jūreivystės mokykla“ išverstas į „Lithuanian Maritime Academy“. Kai kurie sakiniai skamba griozdiškai.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Beveik vienuolikos milijonų eurų projektas, techninė vamzdynų, dangų, akmenų, apšvietimo priežiūra, techninių dalykų koordinavimas iš savivaldybės pusės – ir jame neatsirado vietos projekto istorinių datų kūrimo, stendų gamybos ir vertimo priežiūrai ? Kaip sako liaudis – pataupė. Štai ir turime rezultatą.
Kas gi kaltas dėl prastos vadybos šioje situacijoje? Projekto vykdytojai iš Plungės ar Kauno, savivaldybės projektų priežiūros specialistai, vicemerai ar administracijos darbuotojai?
Meras, vicemerai, administracijos galvos nėra Harunas al Rašidas, kuris apsirengęs paprasto miestiečio rūbais vaikščiojo Bagdado gatvėmis tam, kad sužinotų, ką apie jį kalbą miestiečiai ir pamatytų miesto problemas. Nuo merijos iki Dangės skvero dvi minutės pėsčiomis, nuo Liepų 11 – daugiau. Čia aš apie tai, kad nors skveras ir atvertas lankytojams, akmenys mėtosi šalia gana trapių apšvietimo lempų. Viena jau sudaužyta, o kitų, šylant orui, kokie nors vaikigaliai taip gali imtis… To taip pat negalima prognozuoti?
Beje, o kur autorių, fotografijų autorių (autorinės teisės!) pavardės paminėtos kur nors nežymiai kamputyje? Kad būtų ką kritikuoti.
Ir pabaigai apie kritikus. Man įdomu, ir iš kur gi kyla tas noras pagauti ką nors už rankos, suklydus ar netyčia apsirikus? Tarsi žurnalistai ar šiaip įvairūs rašantieji (apie internetinius herojus nekalbu) būtų baigę ne humanitarinius fakultetus, o policijos mokyklas.
Sveiki atvykę į Klaipėdą. Kokia valdžia – tokie ir projektai. Apgailėtina, siaubinga ir gėda prieš miesto svečius. Kodėl Klaipėdoje negali nei vienas projektas būti įgyvendintas tvarkingai?
Kritika, gerbiamasis autoriau sveikas dalykas. Kritika yra ne tik visuomenės, bet ir specialistų. Gėdų, gėda, o ne skveras. Mieste visi tokie realizuoti projektai, nes miesto galva ta pati.
tų akmenų nei ką. Nesiderina ir visai negražu…Amžinai babkių medžiotojai spekuliuoja patriotizmu ir istorija kad įgyvendintų savo primityvius, prasčiokiškus projektėlius. Šiukšlių lygio
Nevykęs vartymasis iš gaidžio.
Viskas blogai, bet skveras pilnas nuo žmonių lūžta. Jau spėjo išdaužyti, sugadinti, išpaišyti. Skveras dar nėra atidarytas, o jau sugadintas. Žmonės – kiaulės!
Ir sugalvok tu man tokį prastą projektą.
Normalus tas skveras. Suzaliuos medziai ir krumai ir bus didele laime Kongo salyje
Žmonės į šią erdvę (tikrai ne skverą) renkasi todėl, kad daugiau centre nėra kur. Jie vaikščiodavo ir anksčiau, ypač kai veikė puikusis fontanas. Jei ne vaikų aikštelė, būtų tuščia. Na, o tikrą vaizdą pamatysime per vasaros karščius, kai karščiu dvelks trinkelės ir juodieji kubai.
kiek jau tos vasaros ir karščio Lietuvoje:)
Šunų numyzti žalvario kampai.medinis grindinys jau dabar iškilęs. Suolai tinka gulėti bet nederėtų.augalai pasodinti pet jau ištrypti.ne iki galo pagalvota .
Kam patinka, kam nepatinka naujasis skveras. Daug čia rimtų „specialistų” diskutuoja, o žmonės balsuoja kojomis – ateidami į skverą, kuris dar ir nepriimtas iki galo. Buvau užvakar – pilna žmonių ir vaikų. Senajame purviname ir numyžtame skvere taip nebūdavo.
Vieną diena dar nerodiklis.. rudenį pažiūrėsime kaip lankomas skveras.
Ps. Purvinas buvo nes neprižiūrimas. Deja bet senasis skveras labiau į parką panašūs nei naujas. Trinkelės..dulkes …
Paskaičius ” ekspertų ” komentarus peršama išvada, kad miesto tvarkyti ir gražinti – nereikia. Gyvenkim apsivėlę kaip ir ankstesniais metais.
Geras tas skveras. Aišku darbų kokybė nesuperinė. Tačiau iš žmonių kiekio skvere galima spręsti, kad projektas pavyko.
Žmogau, žmonės Klaipėdoje neturi kur dingti! Negi sunku suprasti!
Šiojr parko rekonstrukcijoje yra teigiamas tik vienas dalykas tai nauja vaikų žaidimų zona. Visa kita – mokesčių mokėtojų pinigų tratinimas. Vasaros dieną ten nebus kur pasislėpti nuo saulės.Paunksmės – 0. Karščio efektą didins įkaitusių trinkelių masyvai.
Ne pinigų tratinimas, o jų pasidalinimas. Arba nuplovimas. Dabar lagūna 10 milijonų į Donelaičio sveriuką sudės, patrinkeliuos aukso luitais. Granito neužteks tokiam plotui.
„Klaipėdos istorija Lietuvos valstybės sudėtyje prasidėjo ne 1918, bet 1923 metais. O ir 1940 metų Lietuvos okupacija ir nepriklausomybės sutemos Klaipėdos miesto istorijai nieko nereiškė, nes Klaipėda dar 1939 metų pavasarį tapo Vokietijos dalimi.”
Svarbiausia įsisavintos lėšos, tik į kiekį kišenę?
Samdo užkampio firmeles tai ir tokia kokybė.
Krantinė ne pasivaikščiojimo, o pasilaipiojimo laiptais vietą, iš to mandrumo tik šūdas gaunasi.
o kodel skulpturu parka ir vel Plunges laguna tvarkys? gal cia irgi korupcija kvepia, jeigu tokiems apsiktnagiams visi darbai patikimi? Danges skveras tikrai padarytas vien tam, kad kazka padaryti ir pinigus isleisti, paziurekit i tuos gremezdiskus suolus, kas ant ju gali sedeti? gal jie pritaikyti vien didziaugiams sedeti? normaliems zmonems atsisedus atsiremti i atkalte neimanoma, o jei atsiremi- suolo apacia kojas pjauna, apacia astri, nesuapvalinta… ne suolai, o kazkokie griozdai… zodziu skveras darytas be kurybos ir be meiles, atbulomis rankomis, dziaugsmo jokio
2018 nepriklausomybė pasibaigė. 2019 kovidas. Globalistai pradėjo valdyti Lietuva. Įvedė nepapr. Padėti, karantinus ir kitokios Žmonių teisų suvaržymus. NĖRA NEPPRIKLAUSOMYBĖS NUO 2019M. TEISINGAI. KONSTITUČIA PAMINTA .
Tai, kad pandemija ne 2019 prasidėjo.
Kinijoje – nuo 2019 prasidėjo. Čia neapsirinkta, gryna teisybė…
Nesvarbu, kad šimtmečio skveras. Bet nepriklausomybė nepasubaigė sulig kažkokia pradine data. Nepriklausomybė tęsiasi. Niekas čia atėjęs pasivaikščioti nestudijuos istorijos, nesigilins į kiekvieną užrašą ar viso skvero dedikaciją. Kažkas paskaitys tik- nepriklausomybė iki 2018. Gėda, skaudu. Demagogija neišgelbės. Būtina naikinti gėdingą 2018 m. datą.
Ties krantine su visokiais įstrižais ir įmantriais laipteliais , iškilimais ir nišomis yra pavojinga vaikščioti, ypač tamsiu paros metu
Tas tiesa. Nepriklausomybės pabaigos data tikrai susimovimas. Laipteliai biški pavojingi. Tarp lentučių, esančių prie vaikų žaidimo aikštelės, puikiai įkrenta plentinio dviračio ratas. Vaikų žaidimo aikštelė jau kaikur nusilaupiusi be vandalizmo. Nu ir vandalizmas – bet čia jau nieko naujo
Kažkaip įtariau, kad tas nevykėlis Vareikis čia trigrašį prikišęs bus.
Autoriau, suklydai prisipažink, o nekaltink radusių !
Vaikų labai mėgiama vieta. Kai paklausi kur jie norėtų eiti – atsakymas būna prie upės!!! Smagiai važinėjasi riedučiais ir paspirtukais.
Na. iš tisų vieta puiki, upė, vaizdas į senamiestį, krantinė man patinka- atšilus ten bus daug žmonių. Laiko juosta įdomi – galima atvesti mokinius, bet darbų kokybė – na aš ir nežinau.
Tegul pasisako savivaldybės specialistai
Geras straipsnis! Miestas keliasi iš liberališkojo sąstingio!
Neįtikina. Aš matau datas, kurios šokiruoja. Kodėl turėčiau gilintis, ką jos reiškia? Jeigu iškart kyla neaiškumų, reiškia blogai padaryta.
Širyt teko prasivaikščioti krantine. Na tiek to , galima atleisti dėl medinių terasų su rūdimis , bet dėl suolų, tai jūs nejuokaukit . Ar iš šiukšlyno ta mediena imta ? Viena lenta pilka , kita ruda , kai kurios išvis purvinos , supuvusios , rūdinos. Dėl pagrindinio granito dangos tako , tai kilo jausmas , kad girti jį klojo. Siūlės kaip šuns numyžta , kreivumas nesvietiškas . Kai kur plokščių aukštis skiriasi 1 cm . Prie lietaus grotelių tarpai svyruoja net iki 2 cm , nepataikytas kampas. Suolai ne iš Star galaxy , o iš pigesnio Absolute black granito. Jei savivaldybė priims šį cirką , tai sąžinės valdininkai nebeturi.
Nepatiko niekas, nei mintis, nei kokybė. Toks jausmas, kad daroma tam, kad ką nors daryti. Gal tiems darytojams reiktų užsienyje apsilankyti ir minčių pasisemti.