Vienas iš svarbiausių visuomenės išsivystymo lygį apibūdinančių rodiklių – gyventojų išsilavinimas.

Statistikos departamentas skelbia, jog 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje aukštąjį, aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį, vidurinį, pagrindinį ir pradinį išsilavinimą turėjo 98,3 proc. visų 10 metų ir vyresnių gyventojų. Palyginti su pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo surašymo, kuris įvyko 2001 m., duomenimis, Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo: gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis visuomenėje padidėjo daugiau nei 2 kartus – nuo 12,6 proc. (2001 m.) iki 27 proc. (2021 m.).

Bendrąsias gyventojų išsilavinimo lygio tendencijas nusako rodikliai, apskaičiuoti 1000 gyventojų. 2021 m. surašymo duomenimis, tūkstančiui metų ir vyresnių gyventojų teko 270 gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (2001 m. – 126, 2011 m. – 212). Augo ir gyventojų su viduriniu išsilavinimu skaičius – 2001 m. 272 iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų turėjo vidurinį išsilavinimą, 2011 m. – 306, 2021 m. – 318.

Išsilavinimas pagal lytį

2021 m. surašymo duomenimis, 30,6 proc. moterų turėjo aukštąjį išsilavinamą, tuo metu tarp vyrų dominuoja vidurinis (35,7 proc.) išsilavinimas.

Lyginant 2001 m. ir 2021 m. surašymo duomenis, moterų su aukštuoju išsilavinimu dalis didėjo labiau – 2,3 karto, vyrų – 2 kartus. Palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, augo ir gyventojų su viduriniu išsilavinimu dalis. Šį išsilavinimą turinčių vyrų dalis didėjo labiau negu moterų, atitinkamai 1,3 ir 1,1 karto.

Išsilavinimas pagal amžiau grupes

2021 m. surašymo duomenys atskleidžia gyventojų išsilavinimo skirtumus pagal amžių. Kas antras gyventojas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, buvo 25–44 metų. Tarp asmenų, turinčių aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą, 84,3 proc. sudarė 50 metų ir vyresni gyventojai. 39,8 proc. pradinį išsilavinimą turinčių gyventojų sudarė 10–14 metų vaikai. 70 metų ir vyresnių gyventojų išsilavinimo lygis buvo mažesnis už kitų amžiaus grupių gyventojų išsilavinimo lygį. Kas ketvirtas gyventojas, turėjęs tik pradinį arba pagrindinį išsilavinimą, buvo 70 metų ir vyresnis. 10,3 proc. šios amžiaus grupės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą.

2021 m. surašymo rezultatai parodė ir regioninius gyventojų išsilavinimo skirtumus (4 pav.). Šešiose savivaldybėse (Vilniaus miesto, Neringos, Kauno miesto, Palangos miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto) užfiksuotas gyventojų su aukštuoju išsilavinimu rodiklis buvo didesnis nei šalies vidurkis (1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 300 gyventojų su aukštuoju išsilavinimu). Vilniaus miesto savivaldybėje jis didžiausias – 423.

Išsilavinimas pagal gyvenamąją vietą

Dauguma gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, gyvena miestuose. Tarp miesto gyventojų daugiausia asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą – 31,2 proc., šiek tiek mažiau – vidurinį išsilavinimą (30,4 proc.). Tarp kaimo gyventojų dominuoja įgijusieji vidurinį išsilavinimą, jų dalis – 34,6 proc. Lyginant miesto ir kaimo gyventojus, tarp kaimo gyventojų didesnė dalis turėjo vidurinį (34,6 proc.), pagrindinį (17,1 proc.) ir pradinį (13,2 proc.) išsilavinimą (mieste atitinkamai – 30,4 proc., 11,6 proc. ir 9,2 proc.

Daugiausia baigusiųjų aukštąjį mokslą tarp gyvenančiųjų Vilniuje – 426 iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų, Neringoje – 377, Kaune – 357, Birštone – 338, Trakuose – 336, Palangoje – 326.

Didžiausia dalis gyventojų, turinčių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, buvo Vilniaus miesto (81,3 proc. visų 10 metų ir vyresnių gyventojų), Neringos (81,1 proc.), Kauno miesto (80,2 proc.), Visagino (80 proc.), Palangos miesto (79,1 proc.), Klaipėdos miesto (77,3 proc.), Kauno rajono (77,1 proc.) ir Birštono (77 proc.) savivaldybėse.

Išsilavinimas pagal tautybę

Nagrinėjant išsilavinimo lygį pagal gausiausias tautines mažumas, matyti, kad aukštesnis išsilavinimo lygis – žydų tautybės gyventojų. Iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių žydų tautybės gyventojų 496 turėjo aukštąjį išsilavinimą, armėnų – 352, ukrainiečių – 287, lietuvių – 278.

Lietuvių, turinčių vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, dalis (74,1 proc.) buvo artima šalies gyventojų išsilavinimo vidurkiui (74,5 proc.).

Šį lietuvių išsilavinimo rodiklį lenkia gausiausios Lietuvos tautinės mažumos: ukrainiečiai (84,1 proc.), baltarusiai (80,1 proc.), rusai (79,6 proc.). Lenkų tautybės gyventojai dažniausiai buvo įgiję vidurinį išsilavinimą (39,6 proc.). Pagal išsilavinimą išsiskiria romų tautybės gyventojai: 46,8 proc. romų tautybės gyventojų turėjo pradinį išsilavinimą, 23 proc. – pagrindinį.