Ketvirtadienį Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos, Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta elektros elektrinių plėtra Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni uždaviniai energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pagal Europos Sąjungos jūrinio vėjo strategiją Baltijos jūroje iš viso yra numatoma instaliuoti 93 gigavatus elektros energijos.

„Tai viena palankiausių jūrų pasaulyje, nes ji nėra gili, o vėjo greitis yra didelis, todėl mes Lietuvoje turime galimybę instaliuoti beveik 3 gigavatus gamybos jūroje – iš esmės tai išspręstų mūsų visas problemas“, − pranešime pažymi D. Kreivys.

Pirmasis projektas, kaip ir kiti parkai, bus tokio paties dydžio ir sieks 700 megavatų. Tikimasi pirmąją elektrinę turėti vėliausiai jau 2026 metais, antrosios elektrinės statybos turėtų prasidėti po metų.

Kartu Seimas nusprendė patikslinti pagrindinį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo uždavinį: bus siekiama, kad 2030 m. energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 50 proc.

Už pagrindinio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo naujas nuostatas balsavo 114 Seimo narių, susilaikė vienas.