Vis labiau griežtinant verslinės žvejybos Lietuvos vidaus vandenyse sąlygas, kaskart prabylant apie galimą tokios žvejybos uždraudimą Kuršių mariose, ruošiamas kompensacijų už žvejybos veiklos nutraukimą ar apribojimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas.

Aprašas apims ne tik žvejybos Kuršių mariose praradimus, bet ir netektis ribojant žvejoti upines nėges upėse, migruojančius ungurius, seliavas. O taip žvejybos įrankių limitų ir kitų ribojimų pasekmes.

Tokį aprašo rengimą Aplinkos ministeriją grindžia Konstitucinio Teismo, dar 2005 m. konstatavusio, kad valstybė gali keisti ūkinės veiklos sąlygas net taip, kad ūkinė veikla privalomai būtų nutraukta, sprendimu. Tačiau keičiant ūkinės veiklos sąlygas valstybei randasi pareiga atlyginti ūkio subjektams padarytą žalą bei praradimus.

Preliminariai numatoma, kad kompensacijų dydis neturi viršyti ūkio subjekto per pastaruosius 7 metus iš žvejybos veiklos gautų pajamų dydžio bei turėtų išlaidų, išskyrus laivų įsigijimą. Kompensacijos galėtų būti mokamos žvejybos įmonės savininkui ir ne mažiau kaip paskutinius dvejus metus žvejybos įmonėje su žvejybos veikla susijusiam darbui įdarbintiems asmenims.

Nuostata nemokėti kompensacijų už laivus motyvuojama tuo, kad savininkai turi galimybę juos panaudoti savo nuožiūra – parduoti, išnuomoti ir pan. Žvejybos įrankius savininkas turėtų sunaikinti pats, jam už tai būtų nekompensuojama.

Kompensacijas dėl verslinės žvejybos veiklos nutraukimo gavusios žvejybos įmonės privalėtų nutraukti žvejybos veiklą.