Pora paskutinių Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Jono Milašiaus ir gydytojo neurochirurgo Lino Jonušo atliktų operacijų buvo išskirtinės – stuburo slankstelių fiksavimui neurochirurgai panaudojo naują modernią užpakalinio fiksavimo konstrukciją. Iki šiol tokia konstrukcija Lietuvoje nebuvo naudota.

Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius.

„Naujoji užpakalinio fiksavimo konstrukcija – kur kas lankstesnė, tvirtesnė ir individualiai pritaikoma kiekvienam pacientui. Mus domina ir operacijos rezultatas – tikimės geresnio klinikinio pooperacinio rezultato“, – pranešime spaudai cituojamas Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius.

Stuburo sutvirtinimo operacijos – ne naujiena. Jos atliekamos esant slankstelių pasislinkimui, vadinamajai spondylolistezei, stuburo nestabilumui dėl degeneracinių stuburo susirgimų, dėl disko išvaržų. Operacijos metu, pašalinus disko išvaržą arba išplatinus stuburo kanalą ir pan., visada įvertinamas paciento stuburo stabilumas, kuris gali būti normalus, padidintas arba sumažintas. Tokiu atveju sprendžiamas klausimas dėl slankstelių sutvirtinimo reikalingumo.

„Esant padidintam slankstelių paslankumui, slanksteliai vienas kito atžvilgiu pradeda judėti ir tai sukelia stuburo bei kojų skausmus. Pacientui sunku vaikščioti, nes jaučia nuolatinį stuburo skausmą“, – pasakoja neurochirurgas J. Milašius.

Esant padidėjusiam stuburo stabilumui dažnai slanksteliai sutvirtinami tarpslankstelinio disko implantais. Tačiau jie neužtikrina pakankamo stabilumo esant žymiai didesniam stuburo paslankumui. Tokiais atvejais naudojamos metalo konstrukcijos, bet pasitaiko jų atmetimo reakcijų. Pradėjus naudoti konstrukcijas, pagamintas iš titano, situacija pagerėjo.

Nauja moderni Kheiron kompanijos užpakalinio fiksavimo konstrukcija teikia dar didesnių lūkesčių.

„Naujoji sistema yra lanksti ir suteikia chirurgui daugiau erdvės atlikti tikslesnes korekcijas“, – sako Mindaugas Šukys, bendrovės Sormedica Produktų grupės specialistas Baltijos šalyse.

Nauja konstrukcija Respublikinės Klaipėdos ligoninės neurochirurgai susidomėjo prieš pusantrų metų. Prancūzijoje, kur Liono mieste klaipėdiečiai stebėjo operacijas, ne kartą praktikavosi su modeliu. Į Prancūziją gydytojas L. Jonušas dar kartą vyko šį pavasarį, tačiau, kaip pastebi medikai, „viena yra stebėti per petį, visai kas kita, kai reikia patiems operuoti“.

Linas Jonušas -pirmas iš kairės

Montuojant naują stuburo juosmeninės dalies slankstelių fiksacijos sistemą, RKL neurochirurgams talkino kolega iš Prancūzijos Victoras Loretis. Kilus neaiškumams, jis padėjo patarimais, kaip tinkamai sujungti iš varžtų ir strypų sudarytą konstrukcijos sistemą.

„Pati sistema – labai gera, ji užtikrina slankstelių stabilumą. Naudodami ankstesnes sistemas, susiduriame su tokia problema, kaip varžtų lūžimai. Dėl to po operacijos pacientai skundžiasi atsiradusiais skausmais. Naujoje konstrukcijoje varžtai pagaminti taip, kad minėtos problemos nebelieka. Kolegos iš Prancūzijos, kurie naują konstrukciją naudoja jau keletą metų, sako, kad varžtų lūžimų neturėjo. Tai – labai svarbu. Ir dar: pooperaciniu periodu, pastebėjus, kad varžtas neteisingai įsuktas arba jeigu vystosi kaulų aptirpimas apie varžtą, kuris sukelia sistemos nestabilumą, galima, neišardant visos sistemos, keisti vieną ar kitą varžtą. Sutrumpėja operacijos laikas, pjūvis sumažėja. Tikrai gera naujoji sistema, ją tiesiog reikia įvaldyti“, – sako gydytojas neurochirurgas L. Jonušas.

Moderni šoninio fiksavimo konstrukcija jau naudojama Portugalijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, dabar ir Lietuvoje. Šį mėnesį ją pradės naudoti ir Graikijos bei Italijos neurochirurgai.

40 darbo metų skyręs stuburo chirurgijai ir vienas pirmųjų atlikęs ne vieną modernią stuburo operaciją, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas J. Milašius pastebi, kad dėl stuburo patologijos kreipiasi labai daug žmonių. Dažniausiai dėl juosmens tarpslankstelinių diskų išvaržos, dėl įgimtų arba įgytų stuburo kanalų susiaurėjimų bei kitos patologijos, kuri pasireiškia stuburo skausmais, kojų tirpimais, vaikščiojimo bei judėjimo apribojimais. Tačiau neurochirurgas pastebi, kad operacija būtina ne visiems pacientams. Gydytojo teigimu, yra menas nuspręsti kuriam pacientui jos reikia, o kuriam – ne.

„90 proc. pacientų nereikia operuoti vien dėl to, kad jie serga nesunkia forma ir juos galima išgydyti be operacijos. Jeigu galima išgydyti be operacijos, tai visada reikia būti sąžiningam ir tą pacientui pasakyti: tęskit gydymą, jūs galite pasveikti. Neoperuotas stuburas visada yra geriau negu operuotas“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius.