Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-04-08 |
Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas „Grigeo Klaipėda“ ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ginčas dėl pakartotinio bendrovės poveikio Kuršių marių būklei vertinimo.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimą AAA atliko 2020 m. gegužę – vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl įmonės veiklos. Atlikusi vertinimą AAA pateikė išvadą, kad Kuršių marių vandens ekologinė būklė Klaipėdoje sąsiauryje pablogėjo per 1 klasę. Tokį pablogėjimą esą lėmė iš bendrovės į gamtinę aplinką patekę teršalai.
„Teisinę atsakomybę dėl taršos incidento esame prisiėmę ir nelaukiant teismo proceso aktyviai įgyvendiname aplinkos atkūrimo priemones. Tačiau bendrovės prisiimama atsakomybė privalo būti adekvati ir teisinga, todėl siekiame išsklaidyti kylančias abejones dėl padaryto neigiamo poveikio, pateikiant visuomenei tikslią ir faktais pagrįstą informaciją“, – pranešime cituojamas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
Netrukus po AAA atlikto vertinimo, bendrovės aplinkai padarytos žalos tyrimą atliko ir ikiteisminį tyrimą vykdžiusios prokuratūros pasitelkti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai. Anot bendrovės, atliktas ekspertinis vertinimas reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei nenustatė. Išvadose teigiama, kad bendrovės su iš dalies biologiškai išvalytomis nuotekomis išleisto bendras azoto ir fosforo kiekis yra santykinai per mažas, kad galėtų turėti įtakos ekosistemai. Bendrovės nuotekų tiesioginis poveikis žuvims ir paukščiams taip pat esą nežinomas.
Teismui pateiktame skunde pažymima, kad AAA atliktame vertinime nustatyti duomenys prieštarauja ir pačios institucijos anksčiau surinktiems duomenimis. Remiantis nuo 2000 iki 2019 metų rinkta informacija, institucija teigė, kad Kuršių mariose azoto koncentracija didėjo jau kurį laiką. Tuo tarpu „Grigeo Klaipėda“ akcentuoja, kad jos išleidžiamos nuotekos į marias patekdavo tik vienu iš daugelio uosto teritorijoje įrengtų išleistuvų, kuriuo išleidžiamos ir viso miesto apvalytos nuotekos, bei bendrai paėmus sudarė tik tūkstantąją dalį nuo į Kuršių marias patenkančio vandens debito.
Identišką išvadą pateikė ir bendrovės užsakymu detalų stebėsenos tyrimą atlikę „TIG Environmental, Veritas Economic Consulting ir Hidrodata S.p.A „(TIG). Jų surinkti duomenys esą parodė, kad nei ties, nei šalia AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo, pro kurį į Kuršių marias pateko su „Klaipėdos vanduo“ išleidžiamomis nuotekomis susimaišiusios bendrovės nuotekos, nepastebėta statistiškai reikšmingo BDS7, bendrojo azoto ar bendrojo fosforo medžiagų didėjimo tendencija. Priešingai, kiekiai buvo stabilūs ir laikui einant esą mažėjo.
„Pernai atlikti papildomi TIG ekspertų vertinimai taip pat nustatė, kad vertinimą atlikusi AAA neatsižvelgė į reikšmingus veiksnius – blogą ar labai blogą vandens būklę pastarąjį dešimtmetį, taip pat 2018 m. ties išleistuvu nustatytą azoto kiekio viršijimą, kuris susidarė ne dėl bendrovės kaltės. Visais šiais duomenimis „Grigeo Klaipėda“ grindžia prašymą AAA atlikti pakartotinį poveikio Kuršių marių būklei vertinimą”, – rašoma pranešime.
„Atsisakymas atlikti pakartotinį Kuršių marių vandens būklės vertinimą prieštarauja ne tik Viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, įpareigojančiai viešojo administravimo subjektus, gavusius naujus faktinius duomenis ir argumentus, keliančius abejonių dėl ankstesnio atsakymo pagrįstumo, iš naujo išnagrinėti pateiktą prašymą. Ši AAA pozicija taip pat reikšmingai apsunkina Europos Sąjungos direktyvose ir nacionaliniuose įstatymuose nustatytą įmonės teisę ir pareigą įgyvendinti aplinkos atkūrimo ar teršalų išėmimo iš gamtinės aplinkos priemones tam, kad kaip galima greičiau būtų padidintas Kuršių marių vandens biologinis produktyvumas“, – cituojamas bendrovę atstovaujančios advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris advokatas Linas Sesickas.
Įdomūs Grigeo argumentai dėl jos nuotekų valymo. Ponai, o kaip ir su kuo jūs valote nuotekas, kur tai atliekate? Gal Šęrnuose, žvyro karjere, kuriame supilta tūkstančiai tonų teršalų po medienos virimo gaminant celiuliozę. Kartono fabriko teritorijoje prie Baltijos laivų statyklos yra nemažas vandens telkinys, kuris susijungęs su mariomis ir jo net nėra bandyta valyti ir jis dar terš marias dar ne vieną dešimtmetį. Kodėl apie tai tylima.?
Gerbiamieji jūs metų metus tersiate, naukinote Kuršių marias. Tadbauda galimai yra per maža.