Klaipėdos apylinkės teismas penktadienį paskelbė, kad Valstybinės darbo inspekcija (VDI) buvo nepagrįstai paskyrusi 240 eurų baudą Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovui Dariui Steponkui, tačiau didesnė – 900 eurų – bauda pripažinta pagrįsta. 

Teismas konstatavo, kad pagrįstas yra tik vienas Darbo inspekcijos įvardintų Dariaus Steponkaus pažeidimų, bet už tai jis baudos nėra vertas. 

VDI atlikto tyrimo metu buvo nustačiusi, kad ligoninė neapmokėjo išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už COVID-19 testavimuisi poilsio dienomis sugaištą laiką Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai, neapmokėjo jos kelionės išlaidų. Nuobauda buvo skirta ir už tai, kad ligoninės vadovybė per du mėnesius neįvykdė reikalavimo „atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimą, t. y. atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimą, nustatyti rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę ir dydį, numatyti ir įgyvendinti efektyvias (pakankamas) prevencines priemones nustatytai rizikai pašalinti ar sumažinti”.

VDI nutarime buvo nurodoma, kad „įstaigoje pakartotinai pasireiškė įvairūs psichosocialiniai rizikos veiksniai (konfliktai, psichologinis smurtas darbe ir kt.) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigūnais (įmonės administracijos vadovu (-ais) bei skyrių vadovais)”. Konstatuota, kad nuo 2020 m. spalio buvo nagrinėjamas ne vienas šios ligoninės darbuotojų skundas dėl to, kad jie darbe patiria psichologinį poveikį, pasireiškiantį įvairiomis formomis.

Už nurodymų nevykdymą vyr. gydytojui buvo paskirta 900 eurų dydžio bauda, už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą– 240 eurų dydžio bauda, tačiau galutinai jas subendrinus buvo nustatyta mažesnė – 900 eurų bauda.

Nesutikdamas su tokia sankcija D. Steponkus pateikė skundą teismui ir aiškino, kad jau buvo suplanuoti atitinkami parengiamieji darbai ir jų vykdymo grafikas, buvo numatytas atitinkamų paslaugų pirkimas ir atlikti trys profesinės rizikos vertinimai.

Taip pat akcentuota, kad COVID-19 tyrimai buvo atliekami pačioje ligoninėje, o išlaidų už periodinius sveikatos tikrinimus darbuotoja nepatyrė, nes jie apmokami iš valstybės biudžeto.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Laimutė Venckuvienė konstatavo, kad surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog D. Steponkus padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą – nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų ar vykdė juos netinkamai, o VDI surašytas protokolas yra aiškus ir pagrįstas. Tuo metu darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo D. Steponkaus veiksmuose teismas neįžvelgė. 

Anot teismo, iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėtoji slaugytoja nesikreipė į įstaigos vadovybę dėl vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką, taip pat neteikė prašymų dėl netinkamo laiko COVID-19 ligos mėginiui paėmimo pakeitimo kitu laiku. Kartu pabrėžta, kad ji COVID-19 testą galėjo atlikti ir mobiliajame punkte arba kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jai priimtinu laiku. Ji, beje, tokia galimybe buvo pasinaudojusi.

Teismas nusprendė skundą tenkinti iš dalies – panaikinti tas VDI nutarimo dalis, kuriomis D. Steponkui buvo skirta 240 eurų bauda ir galutinis subendrinimas.  

Toks nutarimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.