Išminuotojai. Absoliutūs „šaltų nervų”, profesionalumo ir nerūpestingumo gyvenime čempionai. O narai išminuotojai? Kai atlikti darbą riboja laikas, spaudimas, šaltis, kuris padovanoja sustirusius pirštus ir povandeninės srovės – visai neglostančios ir neraminančios naro dirbančio su pavojingais sprogmenimis po vandeniu. Ar kada pagalvojote apie tokią šaunią darbo dieną? Po vandeniu. Tik Jūs ir cheminės medžiagos, kurios kartais nuo menkiausio smūgio gali parodyti Jums Dangaus karalystę.

Turime pasidžiaugti, nes jaunuolių, kurie išreiškia norą tapti narais išminuotojais Lietuvoje netrūksta. Kasmet, du kartus per metus, vyksta atranka į Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandą, kurioje ugdomi, mokomi ir intensyvią tarnybą atlieka Lietuvos kariuomenei priklausantys narai išminuotojai.

Įsibėgėjant pavasariui, kai šaltukas jau atrakino ežerus bei Klaipėdos apskrityje esančius karjerus, finišavo pirmasis atrankos į Povandeninių veiksmų komandą etapas. Skaičiai kariuomenėje dažnai yra „paslaptis”, tačiau galima pasidžiaugti, kad atranką sėkmingai įveikė bene 10% jaunuolių, o tas dešimtadalis šimto – daug ar mažai, jau vertinkite patys.

Ievos Želvytės nuotr.

Atranka skatino vaikinus miške pasikliauti ne elektroniniais prietaisais, o naturaliais laukiniais žmogui duotais instinktais, visiškai išeiti iš kasdienio gyvenimo rėmų ir siekti maksimumo. Susipažinti su savimi esant pavargusiems, alkaniems ir sustirusiems į „ožio ragą“ reiktų kiekvienam. Tada pasirodome tikrieji „mes“. Ta tikra persona. Be kaukių (nebent su nardymo). Be statuso ar laipsnio, be išskirtinių drabužių ar stiliaus, dingsta mums primestos manieros ar pritrauktos visuomenės klišės. Tampame paprasti ir tokie žemiški. O kurie tapti žemiškais nenori, pasitraukia iš atrankos. Tereikia pasakyti „nebenoriu tęsti atrankos“ ir galima vėl toliau patogiai ir šiltai gyventi. Ar ne taip?

Ievos Želvytės nuotr.

Šaltu vandeniu perpilti, nugludinti žygiuose, merkiami ir traukiami iš vandens, tikrinami tiek psichologiniais, tiek fiziniais testais, ne tik savo, bet ir komandos draugų vargą išvargę jaunuoliai sėkmingai kirto atrankos į KJP Povandeninių veiksmų komandą finišo liniją ir tepdami medetkų tepalą ant vieno kito mozolio jau laukia Lietuvos kariuomenės bazinio naro kurso pradžios. Šis kursas suteikia žinias ir įgūdžius, kurių pagalba narai gali saugiai pasiekti 30 m gylį. Vėliau narai vyksta mokytis į užsienio narų mokyklas, kurios ruošia specialistus – povandeninius angelus sargus, kurių plunksnas keičia pelekai ir kurie savo tarnybos dėka užtikrina saugią laivybą mūsų vandenyse.

Lietuvos kariuomenės narų istorijos ištakos siekia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. 1992 m. sausio 2 d. Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininko potvarkiu įkurtas SKAT narų plaukikų klubas „SKAT Nautilius“. Ši data žymi karinių narų veiklos pradžią Lietuvos kariuomenėje. Būtent tada buvo pradėtos kurti nardymo procedūros, taisyklės, kovos narų taktika.

Praėjus Lietuvos kariuomenės kūrimosi ir stiprėjimo pirmam dešimtmečiui 2001 m. kovo 8 d. Kovos plaukikų būrys, išsivystęs iš „SKAT Nautilius“ personalo branduolio, buvo priskirtas Karinių jūrų pajėgų vado pavaldumui ir pavadintas Povandeninių veiksmų komanda. Pirmieji narai išminuotojai kvalifikacinius kursus baigė Norvegijos karališkojo karinio laivyno narų mokykloje. Perimta Norvegijos narų išminuotojų rengimo patirtis padėjo stiprius pagrindus formuojant Povandeninių veiksmų komandos narų kompetenciją ir įgūdžius

Vystant Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų jūrinį elementą 2007 m. sausio 1 d. Buvo įkurta Kovinių narų tarnyba, į kurią dėl savo užduočių ir veiklos specifikos buvo perkelti Povandeninių veiksmų komandos koviniai narai. Tuo tarpu narai išminuotojai liko pavaldūs Karinėms jūrų pajėgoms kaip Povandeninių veiksmų komandos nariai. Nuo to laiko pagrindine Povandeninių veiksmų komandos užduotimi tapo jūrinių minų ir kitų istorinių sprogmenų neutralizavimas Baltijos jūroje. Taigi, narai išminuotojai priešmininės kovos laivų sudėtyje vykdo išminavimo operacijos Baltijos jūroje, komanda taip pat atlieka nuskendusių objektų paieškos ir iškėlimo operacijas, karinių laivų, krantinių ir kitų strateginių objektų povandeninės dalies apžiūras, taip pat vykdo nedidelius laivų povandeninės dalies remontus, yra pasiruošusi vykdyti paieškos ir gelbėjimo užduotis Baltijos jūroje.

Siekiant tapti Povandeninių veiksmų komandos nariu kariai turi atitikti narams išminuotojams keliamus griežtus sveikatos, fizinio pasirengimo, aukštos motyvacijos reikalavimus. Šios ir kitos karių savybės tikrinamos atrankos į komandą metu. Po atrankos prasideda ilgas, 2-3 metus trunkantis naro išminuotojo rengimas.

Povandeninių veiksmų komanda tobulina įgūdžius dalindamiesi patirtimi kartu su NATO partneriais tarptautinių mokymų metu. Komandos kariai dalyvauja:

• kasmetinėse istorinių sprogmenų paieškos ir naikinimo operacijose „Atvira dvasia“ Baltijos jūroje;

• pratybose „Šiauriniai krantai“;

• improvizuotų sprogstamųjų užtaisų neutralizavimo pratybose „Šiaurinis iššūkis“;

• Tarptautinėje Europos sąjungos vadovaujamoje operacijose „Atalanta“ ir „Irini“;

• Trišaliuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos narų išminuotojų mokymuose.

PVK narai išminuotojai remia KJP laivus, priskirtus prie tarptautinių laivų junginių BALTRON ir NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos 1-osios grupės junginio.

Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komanda dalyvauja įvairiose nacionalinėse pratybose ir mokymuose su kitais Karinių jūrų pajėgų padaliniais, Lietuvos kariuomenės Sausumos, Karinėmis oro, Specialiųjų operacijų pajėgomis, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais.

Povandeninių veiksmų komanda vykdo profesinį, individualų ir kolektyvinį karių karinį rengimą, kuris atitinka tarnybos specifiką. Karinį rengimą apima fizinis pasirengimas, nardymo įvairiame gylyje treniruotės, kovinis šaudymas, sprogdinimo darbai, lauko pratybos individualiems ir kolektyviniams kario įgūdžiams palaikyti. Komandos kariai treniruojasi vykdyti užduotis įvairiomis oro sąlygomis ir skirtingu metų laiku.