P0

Sveikata

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – 100-oji storosios žarnos vėžio robotinė operacija

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-04-14


Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atlikta 100-oji robotinė storosios (gaubtinės ir tiesiosios) žarnos vėžio operacija. Šias operacijas atlikęs ligoninės chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius pabrėžė, jog jam tai buvo tarsi kelionė į naują chirurgijos erą.

KUL yra pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje dar 2018-aisiais pradėta vystyti robotinė chirurgija.

„Daugelį techninių ir operacijų atlikimo etapų teko spręsti įsisavinant robotinę chirurgiją, ir tai buvo išties novatoriškas ir labai įdomus klinikinio darbo etapas. Pabrėžčiau, kad nors chirurgijoje mes daug kalbame apie mokymosi kreivę, įdiegiant šią chirurgiją dėka robotinės įrangos tobulumo jos kokybė nuo pat pirmųjų operacijų nesiskyrė – tik pradžioje jos truko ilgiau, nei alternatyvios mažai invazinės (laparoskopinės) operacijos. Stabili robotinė akimis valdoma vaizdo kamera, padidintas ir erdvinis (3D) vaizdas padeda ypač tiksliai matyti anatomines struktūras, išsaugoti autonominę operuojamų sričių įnervaciją, ir roboto pagalba tiksliau ne kitais operacijų būdais pašalinti piktybinį naviką su visais jį drenuojančiais limfatiniais ir veniniais baseinais. Operuojant pacientus dėl tiesiosios žarnos vėžio, daliai pacientų, kuriems po tradicinių operacijos turėtų būti suformuojama pilve pastovi dirbtinė išangė, roboto dėka galime pasiūlyti virškinamojo trakto vientisumą atstatančias operacijas, kuomet po operacijos ligonis išsaugo savo gyvenimo kokybę, sumažinama neįgalumo rizika, išsaugomas darbingumas“, – pranešime ciutojamas prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.

Pasak jo, didelis robotinės chirurgijos pranašumas yra lankstūs robotiniai instrumentai, kurie leidžia atlikti chirurgines manipuliacijas tiksliau, ypač mažose erdvėse, kur sunku prieiti atviros chirurgijos atveju, ar sunku tiksliai atlikti judesius su tiesiais instrumentais.

„Tikimės, jog sulaukus atitinkamo savo operuotų pacientų stebėjimo laiko, galėsime įrodyti, jog lyginant su kitomis chirurgijos rūšimis (atvira ar laparoskopine chirurgija), mūsų robotiniu būdu operuotų pacientų išgyvenamumas yra ilgesnis. Bet jau šiandien galime drąsiai teigti, kad po robotinių operacijų pacientai greičiau atsigauna, mažiau reikia nuskausminančių vaistų, trumpesnė jų gulėjimo ligoninėje trukmė, anksčiau grįžtama prie įprastinės gyvenimo veiklos. Įvertinus pašalintus operacinius preparatus dėl vėžio, pastebėjome, jog jų patomorfologiniai rodikliai yra geresni. Be to, robotinių operacijų metu mažiau prarandama kraujo, tik retais atvejais gali iškilti kraujo perpylimo klausimas. Nors pradžioje robotinės operacijos truko ilgiau, šiuo metu, robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų“, – sako prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.

Ligoninės chirurgijos departamento vadovą atlikus 100-ąją operaciją pasveikino dr. Torstenas Brandtas, EMEA klinikinės rinkodaros direktorius.

„Džiugu, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė sėkmingai įsasavino robotinę chirurgiją ir jau atlikta 100-oji storosios žarnos operacija. Manau, kad ligoninės medikų komanda atlieka puikų darbą su „Senhance“ sistema ne tik dėl geros pacientų priežiūros ir robotinės chirurgijos, bet ir dėl nuolatinio mokslinio darbo, kurį atspindi kelios klinikinės publikacijos, apimančios visas tris specialybes: pagrindinę kolorektalinę, ginekologiją ir urologiją bei kelių šimtų pacientų duomenų publikavimą. Malonu būti istorijos dalimi”, – teigė jis.

Pasak KUL vyriausiojo gydytojo prof. habil. dr. Vinso Janušonio, robotinės chirurgijos atsiradimas ir vystymas Klaipėdoje atnešė didžiulį proveržį ne tik Lietuvos medicinoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Kaimyninėse valstybėse robotų su tokiomis plačiomis galimybėmis kol kas nėra.

INFORMACIJA

1980 metais NASA su Stenfordo mokslinio tyrimo instituto mokslininkais ėmė domėtis robotinėmis technologijomis ir virtualia realybe, o neužilgo JAV gynybos departamentas ėmė kurti telechirurgijos sistemas, kurios leistų sužeistus karius operuoti per atstumą.

2001 metų rugsėjo 7 dieną profesorius Žakas Maresko, būdamas Niujorke, ir valdydamas robotą, atliko operaciją pacientei, esančiai Strasburge – pašalino tulžies pūslę.

Robotinė chirurgija pasaulyje prasidėjo 1999 metais, kuomet amerikietiška kompanija „Intuitive Surgery” išleido pirmąjį savo „da Vinci” robotą. Šiuo metu jau įdiegtas jau ketvirtos kartos „da Vinci” robotas, kuris leidžia atlikto sudėtingiausias operacijas. Jau eilė kompanijų šiuo metu kuria naujas robotines sistemas, iš kurių jau aprobuotos yra „Senhance Asensus” (naudojama KUL), „Versius CMR”, „Hugo Medtronic” ir „Medrobotics” (pastaroji skirta tik ribotoms indikacijos – gerklės ir tiesiosios žarnos chirurgijai).

Dar 2017 metais korėjiečiai paskelbė pirmąjį straipsnį, kuriame parodė, kad po robotinių operacijų dėl tiesiosios žarnos vėžio buvo geresni onkologiniai rezultatai: geresnis 5 metų išgyvenamumas, ilgesnis laikas iki recidyvo ir be ligos progresavimo. Dabar tokių įrodymų medicininėje literatūroje yra jau ir daugiau.

Robotinė chirurgija Lietuvoje prasidėjo 2018 metų lapkričio 19 dieną, kuomet KUL buvo atliktos pirmos operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Iš viso (urologijoje, ginekologijoje, pilvo chirurgijoje) jau atlikta per 670 robotinių operacijų.


    2022-04-14

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt