Ir apeliacinės instancijos teismas klaipėdiečio dviratininko nepasigailėjo – ne tik paliko jam pirmos instancijos teismo už moters sužalojimą skirtą lygtinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bet ir nesumažino priteistų piniginių sumų.

Penktadienį Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo Dariaus K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo praėjusių metų lapkričio 30 d. nuosprendžio, nepatenkino nuteistojo prašymo jį išteisinti – skundą atmetė.

Po susidūrimo – į reanimaciją

Įvykis, dėl kurio jaunam vyrui teko varstyti teismų duris, nutiko prieš trejus metus – 2019 metų balandžio 11-ąją.

Tądien, tarp 13 iki 14 val., Darius, kaip įprastai, mynė dviratį – nuo BIG/Molo prekybos centro dviračių taku važiavo miesto centro link. Artėdamas prie čia esančio spaudos kiosko, vyras teigė iš tolo matęs, kaip autobuso laukę du žmonės pasitraukė nuo dviračių tako, baltomis juostomis pažymėto šaligatvio vidury. Tuo metu, jo teigimu, netikėtai iš už kiosko iššoko moteris, kuri esą ėjo tiesiai, nesižvalgydama į šalis. Jis teigė staigiai nuspaudęs stabdžius, vengdamas susidūrimo, tačiau to padaryti nespėjo – dviratis kliudė moterį. Prie ant žemės nugriuvusios moters bemat prišoko praeiviai. Nuo smūgio ir pats Darius atsidūrė ant šaligatvio, nukrito ir priekinis dviračio sparnas. Netrukus į įvykio vietą atvyko praeivių iškviesta policija ir greitoji. Medikai moterį išvežė į ligoninę, o jį vietoje apklausė policijos pareigūnai.

Dariaus teigimu, jis važiavo negreitai, buvo nustatęs 4-tą pavarą iš esamų 6-ių.

Tuo metu nukentėjusioji moteris teismui pateikė savo įvykių versiją. Jai einant iš už kiosko įmesti šiukšlės į kitoje dviračių tako pusėje esančią šiukšliadėžę, jos teigimu, netikėtai iš kažkur išniro dviratininkas, kuris esą turėjęs važiuoti labai greitai, mat ji net nespėjusi sureaguoti – pajutusi smūgį į nugarą, o krisdama praradusi sąmonę.

Moteris atsidūrė Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje, jai buvo diagnozuota politrauma. Nustatyta, kad griūdama moteris galva trenkėsi į šaligatvio trinkeles, dėl to lūžo kaukolės pamato kaulai, buvo padaryta ir kitų sužalojimų, kūnas nusėtas kraujosruvų.

Teismo pozicija

Teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmetė ir pažymėjo, kad pėsčiųjų ir dviračių take esantis kelio ženklas, kuriame pėsčiųjų ir dviračio simboliai yra vienas po kitu, reiškia, kad šiuo taku turėjo teisę naudotis kaip dviratininkas ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusioji pėsčioji.

„Tiek dviratininkai, važiuodami dviračių taku, tiek jį kertantys pėstieji turi bendro pobūdžio pareigą elgtis pagarbiai ir atsargiai, tačiau aktualus teisinis reglamentavimas nenumato pėstiesiems skirtų detalizuotų specifinių pareigų ir pėstieji gali laisvai vaikščioti bet kuria pėsčiųjų ir dviračių tako dalimi, taip pat ir dviračiams skirta juosta, jei tokia yra nubrėžta. Tuo tarpu dviratininkų pareigos pėstiesiems yra pakankamai aiškiai apibrėžtos – jie privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Dviratininkai, galintys judėti daug didesniu greičiu nei pėstieji, pėsčiųjų ir dviračių take turi būti itin atidūs ir atsargūs, pasirinkti saugų važiavimo greitį, numatyti ir gebėti išvengti bet kokių galimų susidūrimų su pėsčiaisiais”, – rašoma teismo pranešime.

Jame taip pat teigiama, jog atmesdama nuteistojo skundo argumentą, kad jis negalėjo numatyti, jog nukentėjusioji kirs pėsčiųjų ir dviračių taką ten, kur jis pažymėtas ištisine linija, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pėsčiųjų ir dviračių takas buvo išskirtas ištisinėmis linijomis tik toje vietoje, kur jis užeina už autobusų stotelės, nes būtent šioje vietoje pėstiesiems ir nėra poreikio kirsti taką, kuriuo gali važiuoti dviračiai.

Esą šioje vietoje dviračių takas yra išskirtas ne ištisine, o punktyrine linija, tad „nuteistasis neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad nė vienas iš pėsčiųjų nekirs jo važiavimo trajektorijos, nes pėstiesiems tai daryti nebuvo draudžiama(…) Be to, nuteistasis pats prisipažino nesilaikęs bendros atsargumo ir rūpestingumo pareigos, neskaitant kitų, t. y., važiuodamas dviračiu, žiūrėjo į telefoną, junginėjo muziką, o vėliau tiesiog nuleido akis nuo kelio ir nestebėjo, kas vyksta tiesiai priešais jį. Todėl, dviratininkui nestebint priešais jį besitęsiančio kelio, bet koks judėjimas jo trajektorijoje jam turėjo atrodyti staigus ir netikėtas”.

Teisėjų kolegija teigia padariusi išvadą, kad nuteistasis būtų laiku pastebėjęs nukentėjusiąją, jeigu važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku būtų
elgęsis atsargiai ir rūpestingai, sekęs prieš jį einantį kelią ir stebėjęs jo važiavimo trajektorijoje judančius žmones.

Atmesdamas apelianto prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi dėl savo psichinės sveikatos ypatumų, važiuodamas dviračiu, įvykio metu neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiąja, apygardos teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyti riboto pakaltinamumo institutui taikyti būtini kriterijai – medicininis ir juridinis, todėl pripažinti nuteistąjį ribotai pakaltinamu, kartu ir sušvelninti jam skirtiną bausmę ar svarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo.

Nukentėjusiajai iš Dariaus, teismo sprendimu, paliktas prisiteistas 1277 eurų turtinės ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nuteistasis dar turės sumokėti 3029 eurų, o „Sodrai” – 2149 eurus.

Tiesa, nukentėjusioji teismo buvo prašiusi 8000 eurų neturtinės ir daugiau nei 2,5 tūkst. turtinės žalos atlyginimo.

Anksčiau nuteistojo gynėjas Robertas Skėrys „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, jog jei toks eismo įvykis būtų nutikęs Amerikoje, nukentėjusiajai žalą privalėtų atlyginti savivaldybė, nes ji nesudarė tinkamų eismo sąlygų, klaidinančiai pažymėdama pėsčiųjų ir dviračių takus.

Kartu jis ir dviratininkams, kaip automobilių vairuotojams, patarė įsigyti civilinės atsakomybės draudimą, kad po panašių įvykių netektų mokėti tūkstantinių baudų.

Šį teismo sprendimą dar galima skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.