Apeliacinis teismas paliko nepakeistą pernai balandį pirmos instancijos priimtą sprendimą, patenkinusį Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį ir pripažinusį negaliojančiu susitarimą, kuriuo bendrovė „Nidos turtas“ perkėlė dalį žemės sklypo į valstybei priklausančią žemę šalia Skulptūrų parko.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Nidos turtas“ 2013 metais aukciono būdu įsigijo kiek daugiau nei pusės hektaro valstybinės žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, K. Donelaičio gatvėje su jame esančiais statiniais – garažais ir gyvenamuoju namu. Ši daugiau nei pusės hektaro žemės sklypo dalis buvo suformuota minėtiems statiniams eksploatuoti bendrame 1,9721 ha žemės sklype. Praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po žemės įsigijimo, įmonė su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Šiuo susitarimu įmonė nuosavybės teise valdomą vientisą žemės sklypą padalino į du, kurių vieną (0,2264 ha) išmainė į valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės dalį, besiribojančia su Skulptūrų parku.

Dalį šio išmainyto žemės sklypo – 0,0768 ha – bendrovė 2016 metais pardavė Valentinai Surovajai už 190 tūkst. eurų, įsipareigodama iki galutinio atsiskaitymo žemės sklype pastatyti tvorą nuo Skulptūrų parko ir teniso kortų, sklype iškirsti esamus medžius, pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamąją teritoriją. Bendrovė taip pat įsipareigojo užtikrinti pirkėjai galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv. m. bendro ploto pastatą su gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpomis bei įrengti kelią, leidžiantį patekti į sklypą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros įsitikinimu, toks susitarimas buvo sudarytas pažeidžiant viešąjį interesą bei prieštaraujant Žemės įstatymo normoms, nes nėra numatytos galimybės vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus.

Klaipėdos apygardos teismas pernai balandį tenkino prokuratūros ieškinį ir pripažino įmonės bei NŽT pasirašytą susitarimą negaliojančiu. Teismo sprendimu buvo taikyta restitucija, pagal kurią neteisėtai perkeltas žemės sklypas turi būti grąžinamas valstybei. Be to, teismas nusprendė pripažinti negaliojančia ir pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė pardavė dalį perkelto žemės sklypo – „Nidos turtui” nurodyta grąžinti avansu už sandorį iš V. Surovajos gautus 40 tūkst. eurų.

Nesutikdamos su tokiu verdiktu skundą Apeliaciniam teismui padavė ir bendrovė, ir V. Surovaja.

„Nidos turtas” tikino, kad pripažinus susitarimus negaliojančiai valstybė patirs didesnę žalą negu gaus naudą, nes privalės kompensuoti patirtus nuostolius. Esą prokuratūros teiginys, kad „Nidos turtas“ siekia pasipelnyti iš valstybės žemina jos garbę bei orumą. Neva viešojo ir privataus interesų pusiausvyrą geriausiai užtikrina status quo išsaugojimas. Be to, tenkinus ieškinį, šalys esą patirtų neproporcingai didelę žalą.

V. Surovaja savo skunde tikino, kad yra sąžininga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė ir turėjo pagrindą manyti, kad valstybinės institucijos sudarytas bei notarės Agnės Griškevičienės patvirtintas sandoris yra teisėtas ir galiojantis. Moteris teigė, kad Klaipėdos apygardos teismo taikytas restitucijos būdas pažeidžia jos teisėtus interesus ir dėl to, kad pakilus nekilnojamojo turto kainoms jai atitektų „neadekvačiai maža pinigų suma”.

Atsiliepime į apeliacinį skundą NŽT prašė apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos teismo sprendimą nepakeistą, nes ginčijami sandoriai jokios visuomeninės naudos esą neturėjo. Anot NŽT, faktiškai įvyko ne naudojimosi tvarkos nustatymas, o valstybinės ir privačios žemės mainai, kadangi UAB „Nidos turtas“ buvo perduotos visos savininko teisės į valstybinės žemės dalį.

Prokuratūra savo atsiliepime papildomai akcentavo, kad „Nidos turto“ ir V. Surovajos sudarytoje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje matyti, kad jos siekė šiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, o tai esą prieštarauja valstybinės žemės pardavimo socialinei paskirčiai ir sudaro sąlygas UAB „Nidos turtas“ gauti ekonominę naudą valstybinės žemės sąskaita.

Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarę teisėjos Dalia Kačinskienė, Asta Radzevičienė ir Agnė Tikniūtė konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog „Nidos turtas“ nebuvo parduodamo žemės sklypo savininkė, nes jį įgijo niekinio sandorio pagrindu. Atmesti buvo ir visi kiti apeliančių argumentai, o Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.