Susisiekimo ir aplinkos ministrams giriantis apie pasiekimus kelių tiesimui panaudojant po atliekų deginimo susidarantį šlaką ir galimas šviesias perspektyvas, aplinkosaugininkai nusprendė nubausti tokiame eksperimente sudalyvavusią įmonę.

Pirmos instancijos teismas jau patvirtino, kad tokia bauda yra pagrįsta.

Ministrų pagyros

Pernai lapkritį Susisiekimo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame informavo, jog Lietuvoje šlakas pirmą kartą panaudotas kelių tiesimui.

Ministerija informavo, kad Jurbarko rajone buvo baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas.

„Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Atlikus tyrimus ir įvertinus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo Lietuvos keliuose”, – skelbė ministerija. 

„Pirmasis Lietuvoje vykdomas bandymas – tiesiant kelius panaudoti nepavojingų atliekų deginimo metu susidarantį šlaką – puikus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo pavyzdys. Pasiteisinus šiam eksperimentui, gautume visokeriopą naudą – aplinka būtų švaresnė, o kelių infrastruktūrai plėsti turėtume Lietuvoje gaunamą perdirbtą žaliavą. Susisiekimo sektoriuje tai būtų naujas žingsnis, atveriantis platesnes perspektyvas keliams panaudoti aplinkos atžvilgiu tvarias medžiagas“, – pranešime cituotas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pranešime taip pat priminta, kad rugsėjį Aplinkos ministerija patvirtino naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, kurie leidžia po atliekų deginimo likusį šlaką naudoti keliams tiesti, pastatų pamatams įrengti, šalinamų atliekų sluoksniams dengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose įrengti.

Pranešime cituotas aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog tikisi, kad eksperimentui pasitvirtinus ateityje keliams tiesti pavyks panaudoti visą šalyje sukuriamą antrinę žaliavą – pelenus ir šlaką, kuri pakeis įprastai importuojamą granitą.

„Pelenų ir šlako panaudojimas sudaro sąlygas kurti naują vertę, užuot be reikalo naudingą medžiagą vežus į sąvartynus“, – sakė aplinkos ministras.

Pelenai – nebe atlieka

Visgi paaiškėjo, kad ministrams kalbant valdininkų karavanas eina visai kita kryptimi – Klaipėdoje esančią atliekų deginimo jėgainę valdanti UAB „Gren Lietuva“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ir prašė panaikinti Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento (AAD) nutarimą, kuriuo jai buvo skirta 2000 Eur bauda. 

Taip buvo įvertintas „Gren Lietuva“ sprendimas perduoti 6988,73 t šlako ir pelenų Lietuvos automobilių direkcijai, kad ši įrengtų minėtą eksperimentinės dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės rajoninį kelią Jurbarko rajone.  Esą tai padarydama įmonė pažeidė Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (REACH) nuostatas. 

Šlakas Dumpių sąvartyne. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Gren Lietuva“ teismui aiškino, kad ji yra tik atliekų tvarkytoja, o ne cheminių medžiagų gamintoja. Įmonė teigė, jog pačiame REACH yra nurodyta, kad pramoninių procesų liekanos (šlakai ir kt.) nėra laikomos chemine medžiaga. Esą joks teisinis reguliavimas nenumatė, kad jog norint tokį šlaką kelių tiesimui ar kitiems leistiniems tikslams jis privalėjo būti registruojamos REACH nustatyta tvarka.

Tuo metu AAD aiškino, kad pelenai po apdorojimo „nustoja būti atliekomis, prasideda naujas cheminės medžiagos gyvavimo ciklas ir tokiai, iš
atliekų gautai cheminei medžiagai tiesiogiai taikomi REACH reikalavimai”.

Anot departamento, REACH nustatyta, kad cheminėms medžiagoms registracijos prievolė gali būti netaikoma penkerius metus, tačiau sprendimą dėl išimties taikymo priima Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), o „Gren Lietuva“ į ją nesikreipė.  

Akcentuota ir tai, kad įmonė bando įrodyti, jog jos šlakas vis dar yra atlieka, nors tokiai pozicijai prieštarauja su Kelių direkcija pasirašyta sutartis, kur jis vadinamas mineraline medžiaga.

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė ir Aušrelė Mažrimienė, konstatavo, jog iš teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad tokie statybos darbams tinkami pelenai ir šlakas yra nebelaikytini atliekomis ir atitinka REACH pateikiamą cheminės medžiagos apibrėžimą.

Tad teismas konstatavo, jog AAD pagrįstai nurodė, kad „Gren Lietuva“  pažeidė ir minėto įstatymo, ir REACH reikalavimus.

Teismo sprendime akcentuojama, kad departamentas įmonei skyrė mažesnę baudą nei numatytas ekonominės sankcijos vidurkis, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jog toks sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

KRATC pasisekė labiau

„Atvira Klaipėda” praėjusių metų pabaigoje rašė, kad uostamiesčio savivaldybės valdomas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pirmos instancijos teismuose pasiekė dvi pergales prieš AAD, taip įrodydamas, kad jie davė neteisingus nurodymus dėl į sąvartyną iš atliekų deginimo jėgainės atkeliaujančių pelenų (šlako) ir su šia medžiaga atliekamų eksperimentų.

AAD po 2020-ųjų gruodį atliko KRATC eksploatuojamo Dumpių sąvartyno patikrinimo buvo surašęs patikrinimo aktą, kuriame dėstė, kad KRATC apdoroja dugno pelenų ir šlako atliekas, išrenka iš jų juoduosius ir spalvotuosius metalus, sendina kaupuose ne mažiau kaip 3 mėnesius ir taip susiformuoja mineralinė medžiaga, kuri nėra užregistruota ECHA.

Iš KRATC pateiktų deklaracijų, UAB „Fortum Heat Lietuva“ raštų, sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų ir krovinių važtaraščių buvo nustatyta, kad 2019-2020 m. bendrovė iš sąvartyno leido išvežti 3570,66 tonų tokios mineralinės medžiagos moksliniams eksperimentiniams bandymams vykdyti. AAD tai laikė medžiagos „tiekimu rinkai” bei nurodė KRATC „pašalinti ir susigrąžinti mineralinę medžiagą iš rinkos”. Nesutikdamas su tokiu sprendimu KRATC pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pastarasis pernai gruodį konstatavo, kad „teisės aktai, reglamentuojantys pelenų ir šlako apdorojimą yra neaiškūs ir nekonkretūs”.

Sprendime akcentuojama, jog pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimuose nėra užsiminta apie pareigą registruoti juos kaip naują cheminę medžiagą. Taip pat juose nėra parašyta, kad pelenai ir šlakas po jų apdorojimo tampa ne atliekomis, o nauja chemine medžiaga ir nuo kada. Be to, yra numatytas ir leidimas juos naudoti po apdorojimo.

„Taigi nors logiškai vertinant pelenai (šlakas) iki apdorojimo buvo atliekos, o juos apdorojus galėjo tapti nauju produktu, tačiau teisiškai tai nėra aiškiai sureglamentuota (nei pats faktas, nei momentas nuo kada, nei nurodyta subjektams, kurie tai atlieka, kokius įteisinimo veiksmus ir kada reikia atlikti)”, – rašoma sprendime, kartu pabrėžiant, kad kol nėra aiškių taisyklių, tol negalima ir reikalauti atitinkamo elgesio iš subjektų, užsiimančių tokia veikla.

Teismo vertinimu, privalomasis AAD nurodymas buvo neteisėtas ir dėl savo turinio, nes neteisėtu laikytas ne pats apdorotų pelenų (šlako) perdavimas, o jų neįregistravimas kaip naujos cheminės medžiagos, bet aplinkosaugininkai vis tiek įpareigojo KRATC susigrąžinti šlaką, o ne atlikti į įforminimo procedūras.

Kitą bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose KRATC buvo pradėjęs dėl to, kad AAD pernai birželį už neva neleistiną pelenų kaip naujos cheminės medžiagos tiekimą rinkai jam skyrė 1 800 eurų.

Bendrovė savo skunde akcentavo, kad neturi nieko bendro su cheminių medžiagų gamyba ar tiekimu ir jos veiklai negali būti taikomas nei  Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas, nei REACH. Taip pat ji pabrėžė kuriozišką situaciją, kuri susidaro dėl to, kad Aplinkos apsaugos agentūra jai yra išdavusi leidimą tvarkyti ir apdoroti dugno pelenus (šlaką), o AAD tai ignoruoja ir tokią veiklą vertina kaip cheminių medžiagų gamybą ar tiekimą rinkai.

Šis teismas konstatavo, kad Teismas pabrėžė, kad KRATC turėjo leidimą apdoroti dugno pelenus ir šlaką bei nepažeidė šių atliekų tvarkymo procedūrų ir tvarkos.