P0

Politika, Svarbu

Uostamiesčio valdžia nusprendė bendradarbiauti su „Grigeo Klaipėda” (4)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-04-28


Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį nusprendė pritarti bendradarbiavimo sutarčiai, kurią pasirašytų savivaldybė, jos valdoma AB „Klaipėdos vanduo” ir „Grigeo Klaipėda”. Jos esmė – dviejų-trijų paviršinių nuotekų valymo įrenginių įrengimas, kurį finansuotų marių tarša kaltinama įmonė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad tokia iniciatyva kilo po to, kai „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama duoti pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėse, Aplinkos apsaugos agentūra pasiūlė įmonei svarstyti ir „papildomą aplinkos atkūrimo priemonę – AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų infrastruktūros rekonstrukcijos/modernizavimo galimybę”.

Tad uostamiesčio savivaldybės administracija parengė miesto Tarybos sprendimo projektą, kuriuo siūloma pritarti bendradarbiavimo tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Grigeo Klaipėda” sutarčiai.

„Šalys susitaria parengti ir įgyvendinti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybų ir eksploatavimo programą”, – rašoma sutarties projekte.

AB „Klaipėdos vanduo“, bendradarbiaudamas su savivaldybe, įsipareigotų identifikuoti prioriteto tvarka 2–3 nuosavybės teise valdomus paviršinių nuotekų tinklus, kurių dalyse (vietose) būtų įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai. Ji taip turėtų parengti ir suderinti visą dokumentaciją šiems įrenginiams ir juos pastatyti. „Grigeo Klaipėda” įsipareigotų „sąskaitų kompensavimo principu atlyginti visas išlaidas”, susijusias su „numatytų paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir statybos darbų atlikimu”.

Komitetai sutarties projektui buvo pritarę tik su pastabomis, kad sutartyje būtų įvardinta konkreti suma, nuo kurios „Grigeo Klaipėda” negalėtų atsitraukti, bei terminai.

Prieš Tarybos posėdį iš Klaipėdiečių tribūnos į miesto Tarybą kreipėsi Seimo narė Ligita Girskienė ir Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos atstovė Raimonda Zaborė, kurios prašė tokią sutartį dėti į stalčių ir nelengvinti „Grigeo Klaipėda” padėties jai iškeltoje baudžiamojoje byloje, kur įmonei yra pareikštas 48 mln. eurų ieškinys.

„Manau, kad „Grigeo Klaipėda“, pasirašydama bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe bei „Klaipėdos vandeniu“, galbūt siekia išvengti atsakomybės dėl 48 milijonų eurų žalos gamtai atlyginimo. Įmonė galbūt ruošiasi gynybai teisme ir kaip įrodymą, sprendžiant
klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, pateikti bendradarbiavimo sutartį, kurioje bus nurodyta, kad įmonė jau geranoriškai įgyvendino aplinkos atkūrimo priemones. Prašau Jūsų atsakingai įvertinti visas sprendimo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su baudžiamojo nusižengimo padarymu įtariama bendrove pasekmes. Nepadarykite meškos paslaugos galimai be jokios sąžinės graužaties mūsų visų Kuršių marias teršusiai įmonei. Nesudarykite net menkiausios prielaidos bendrovei susišvelninti gresiančią atsakomybę. Prašau padėti šią sutartį giliai į stalčių”, – ragino L. Girskienė.

Posėdžio metu Saulius Budinas ir Judita Simonavičiūtė stebėjosi, kam iš viso savivaldybė yra įtraukiama į tokios sutarties sudarymą, ar negalėjo dėl to tartis tik „Grigeo Klaipėda” ir „Klaipėdos vanduo”.

„Klausimas yra reputacinis, ar tas sandoris miestui yra priimtinas reputacine prasme. Labai svarbi Tarybos valia”, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

„Klaipėdos vandens” generalinis direktorius Benitas Jonikas savo ruožtu aiškino, kad ši sutartis leistų įmonei anksčiau įsirengti tokius įrenginius, tačiau konkrečių sumų dar esą įvardinti negalima, preliminariai jos gali siekti apie porą milijonų eurų.

„Bet kokie pinigai yra labai gerai. Tai yra labai didelė pinigų suma”, – savo nuomonę dėstė Arūnas Andziulis.

„Jei nebus pašalinės paramos, tai bus atlikta „Klaipėdos vandens”, Klaipėdos mokesčių mokėtojų pinigais. <…> Jeigu norime sprendimo projektą išmesti į šiukšlių dėžę, duokime jį svarstyti”, – antrino Rimantas Taraškevičius.

„Sutartis nėra labai aiški, nėra aiškių įsipareigojimų”, – iniciatyvą vertino konservatorius Andrius Petraitis.

„Pagrindinis klausimas, ar norime matyti „Grigeo Klaipėda” miesto centre, ar ne. Jei nenorime, turime daryti visokias kliūtis”, – sakė Vidmantas Dambrauskas.

„Grigeo Klaipėda” vadovas Tomas Eikinas tikino, kad net jai kainuotų tris ar penkis milijonus, įmonė įsipareigotų visas sąnaudas dengti.

„Teisminio proceso nereikėtų painioti. <…> Departamentas delegavo mums atsakomybę parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą. Jis pasiūlė įtraukti ir paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Mes turime išimti iš aplinkos taršą. <…> Bauda, sankcija, formulė numato, kad išleistas ir išimtas teršalų kiekis vienas iš kito atimami ir už tai, kas lieka, taikoma sankcija”, – aiškino T. Eikinas.

Anot jo, kuo greičiau tarša bus sumažinta, tuo mažesni bus ir „Klaipėdos vandens” mokami taršos mokesčiai.

Galiausiai A. Petraitis pasiūlė atidėti balsavimą dėl klausimo, kol bus parengta konkreti priemonių įgyvendinimo programa. Nina Puteikienė siūlė nepritarti, nes savivaldybės įmonė esą neturi pasirašyti sutarčių, kurios keltų įtarimų ir abejonių gyventojams.

„Aš netikiu „Grigeo”, – teigė N. Puteikienė.

„Sutartis neparuošta, nekonkreti. Mes esame už tai, kad miestas gautų pinigus, o čia yra mažiau nei ketinimų protokolas”, – po paprašytos pertraukos pareiškė konservatorių frakcijos pirmininkas Aidas Kaveckis.

„Pateikta informacija yra nekonkreti, nedetali. Neaišku, kodėl iš visų galimų partnerių, pasirinko patį neskaidriausią. Tai yra reputacinis klausimas ir jis turi būti svarstomas su bendruomene”, – antrino N. Puteikienė.

Tačiau tokį pasiūlymą palaikė tik 10 politikų (8 susilaikė, keturi buvo prieš atidėjimą) ir Taryba sprendė dėl to, ar pritarti sutarčiai, ar ne. Už tokios sutarties projektą pasisakė 14 politikų (R. Taraškevičius, J. Simonavičiūtė, Arvydas Cesiulis, Romaldas Idzelevičius, Viktor Senčila, Antanas Kontautas, Lina Skrupskelienė, Edmundas Kvederis, Saulius Budinas, Elida Mantulova, Alvidas Šimkus, Laima Juknienė, Vidmantas Dambrauskas, Arūnas Tuma) prieš buvo penki (N. Puteikienė, Jurij Šeršniov, Ela Andrejeva, Vidmantas Plečkaitis ir Kazys Bagdonas), susilaikė irgi penki (Arūnas Barbšys, Rimantas Didžiokas, Aidas Kaveckis, A. Petraitis ir A. Andziulis).


    2022-04-28

    4 komentarai “Uostamiesčio valdžia nusprendė bendradarbiauti su „Grigeo Klaipėda””

    1. Avatarvigilijus (IP: 78.57.230.109)

      Išimtas teršalų kiekis ir išvalytų nuotėkų kiekis, kaip sako Odesoje, yra du dideli skirtumai. Ir nereikėtų skubėti džiaugtis tais inkriminuojamais milijonais: visu pirma neaišku kada ir į kokią valstybės kišenę jie “nuguls”, o iš kitos pusės, nereikėtu užmiršti kaip Lietuvoje dažnai baigiasi rezonansinės bylos.

    2. AvatarUž merk akis (IP: 78.62.147.40)

      Kaip mero ir merienės džiazas i6gyvens be Grigeo? Na, juk niekaip…

    3. Avatarvigilijus (IP: 78.57.230.109)

      Skubi paviršinių nuotekų valymo įrenginių statyba būtina. Ar ją finansuos Grigeo, ar savivaldybė – juos privalu statyti nedelsiant. Kaip atrodo paviršinių nuotekų išleistuvas į Smiltelės upelį(Nr. 8) kiekvienas klaipėdietis turintis dujokaukę gali ateiti ir pažiūrėti. Grigeo, finansuodama tokių valymo įrenginių statybą, gali tikėtis šiek tiek atitaisyti patirtą reputacinę žalą. Nemanau, kad tokie Grigeo veiksmai gali sumažinti teismo pripažintą žalą.

      • AvatarGintarasR (IP: 78.57.233.217)

        Skaityk dar kartą: “ „Teisminio proceso nereikėtų painioti. Departamentas delegavo mums atsakomybę parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą. Jis pasiūlė įtraukti ir paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Mes turime išimti iš aplinkos taršą. Bauda, sankcija, formulė numato, kad išleistas ir išimtas teršalų kiekis vienas iš kito atimami ir už tai, kas lieka, taikoma sankcija”, – aiškino T. Eikinas.”. Išleido labai pavojingas gamybines (išleistas kiekis), o numato pasidengti išvalytų lietaus nuotekų kiekiu (išimtas kiekis) – jei Grigeo pavyks sutarti su AAD ir teismu kiek metų vyks užskaita – pagal nuobaudos apskaitymo formulę gali ir visai jokios baudos nelikti. Paprasčiausia afera daroma – nuobaudos lėšos – 48mln. – būtų galima investuoti į aplinkosaugą, bet tie mln liks teršėjo kišenėj. Kuri dalis galimai pasidalins draugų ratelyje – niekada nesuzinosim.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt