P0

Kultūra

Tarp dangaus ir žemės

Birutė Skaisgirienė
2022-04-30


Balandžio 12 dieną senoji Klaipėdos menininkų gvardija rinkosi į Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrių – į tapytojo Vido Pinkevičiaus atminimui skirtos parodos „Tarp dangaus ir žemės“ atidarymą. Tapytojas Vidas Pinkevičius į amžinos ramybės uostą savo luoteliu išplaukė lygiai prieš dešimtį metų, 2012 metų balandžio 12-ąją. Autorinė Vido Pinkevičiaus paroda – tapytojo Juozo Vosyliaus sumanymas. Labai graži ir jautri Juozo iniciatyva taip pasirūpinti išėjusio bičiulio pagerbimu.

Padėkokime tapytojui Juozui Vosyliui už šią parodą. Jam nuolat pavyksta nubraukti dulkes nuo draugų ir bičiulių paveikslų – kitų kūryba Juozas rūpinasi labiau nei savo. Kas begali būti kilniau?

Šiai parodai kūrinius mielai paskolino tapytojo žmona, grafikė Felicija Pinkevičienė. Nebuvo lengva išsirinkti darbus ekspozicijai iš nesuskaičiuojamos daugybės paveikslų. Formatų ir tematikos įvairovė ne vienam apsuktų galvą. Parodos kuratorius J. Vosylius parodai atrinko keletą charakteringų Vido Pinkevičiaus autoportretų, tapytų įvairiais periodais, ir keliolika tapybos darbų miesto, biblijine, gamtos ir istorine tematika, bei keletą ryškių abstrakčių kūrinių.

TARP DANGAUS IR ŽEMĖS – tokį parodos pavadinimą sugalvojau prisimindama Vidą Pinkevičių ir jo kūrybą. Vidas visą laiką buvo kažkur tarp dangaus ir žemės. Visą savo gyvenimą menininkas nugyveno lyg ne žemėje, o tapyboje. Ne be reikalo menininkai Vidą vadino žmogumi fabriku: dirbo jis be atvangos, be švenčių ir poilsio dienų, lyg koks apsėstasis. Kartais per dieną nutapydavo du ar net tris paveikslus, drobėse išliedamas savo mintis, džiaugsmus ir sopulius. Kai netapydavo, imdavosi piešimo.

Vidui išėjus liko nesuskaičiuojama daugybė piešinių ir arti tūkstančio drobių. Niekas niekada neskaičiavo. Menotyrininkas Petras Šmitas, lankydavęs atsiskyrėlį tapytoją, buvo pasišovęs suarchyvuoti Vido piešinius, ir buvo tą Sizifo darbą pradėjęs, tačiau nė neįpusėjo didžiulės piešinių stirtos. Šis sumanymas pasirodė pernelyg sudėtingas ar net neįmanomas. Taip ir liko viskas nesuskaičiuota ir nesuregistruota, nors, anot parodos kuratoriaus Juozo Vosyliaus, Vido piešiniai yra tiesiog tobuli.

„Jis turėjo ypatingą galią valdyti tiek liniją, tiek spalvą. Ir, nuolat kaitaliodamas šias dvi kūrybos rūšis, jis visą laiką kūrė. Neretai piešinių herojai ir siužetai būdavo perkeliami į drobes ir toliau tęsdavo savo gyvenimą, – sako Juozas, o paskui priduria. – Nemėgdavau eiti į jo dirbtuvę. Ko ten eiti? Nueini ir jautiesi kaltas, kad nieko nedirbi“.

Iš tiesų, tokiu tapybos goduliu Vidui neprilygo niekas.

Dalį laiko Vidas turėjo skirti pedagogikai – iš menų valgoma duona nebuvo labai skalsi, nors tokio lygio menininkas, atrodytų, galėjo gyventi be rūpesčių. Taip ir buvo: kokie gi dar galėjo būti rūpesčiai, jei visas Vido gyvenimas buvo tik tapyba. Felicija pasakojo, kad pardavęs kokį paveikslą, Vidas skubėdavo vėl prisipirkti drobės ir dažų būsimiems paveikslams. Visa kita tarsi neegzistavo.

Vidas Pinkevičius buvo puikus koloristas, savo kūryboje išbandęs įvairiausius spalvų derinius ir atspalvius, tačiau vis tik labiausiai žavi jo monochrominė arba santūriosios spalvų paletės tapyba. Pasitelkęs keletą vienos spalvos atspalvių, jis sugebėdavo meistriškai sukurti kūrinio nuotaiką ir perduoti emociją. Klaipėdos tema dažnai pasikartoja Vido Pinkevičiaus kūryboje – jis mėgo tapyti savo miestą ir gebėjo meistriškai perteikti melancholišką uostamiesčio nuotaiką.

Šios parodos lankytojai ilgėliau stabteli prie monochrominių Vido paveikslų „Žiema. Klaipėdos senamiestis“, 1996 ir „Klaipėda“, 1995. Man šie paveikslai labai primena tobulas scenografijas, kuriuose iš linijų raizgalynės išnyra miesto architektūrinis audinys, čia gyvenančių žmonių siluetai ir tarkovskiška nostalgija. Įpratusius prie santūraus ir ramaus arba visai monochrominio Vido kolorito, gali nustebinti ryškus geltonas „Žydintis laukas“ arba skaisčiai raudonas „Stebuklingas ratas“, tačiau šie kūriniai gali parodyti, koks universalus ir nenuspėjamas galėjo būti Vidas.

Dailininkas Vidas Pinkevičius gimė 1949 metais Gruzdžiuose (Šiaulių r.). 1973 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, monumentaliąją tapybą (freskos-mozaikos specialybė). Dailės parodose dalyvavo nuo 1973 m. Nuo 1986 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Mirė 2012 metais Klaipėdoje.

Vido Pinkevičiaus tapybos parodą „Tarp dangaus ir žemės“ iki gegužės 7 dienos dar spėsite aplankyti Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje, J. Janonio g. 9.


    2022-04-30

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt