P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Vietoj „Klasco” – mažųjų laivelių prieplauka? (13)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2022-05-03


Ne vienerius metus sklandžiusios kalbos apie būtinybę pietinėje Klaipėdos uosto dalyje įrengti mažųjų laivelių ir jachtų prieplauką pamažu įgauna realius kontūrus – pirmadienio vakare visuomenei buvo pristatyti vadinamųjų pietinių uosto vartų statybos projektiniai pasiūlymai.

Tiesa, dviem iš pristatymo dalyvių šis projektas pasirodė neišbaigtas bei neatitinkantis būtinų teisės aktų reikalavimų. Net pasigirdo siūlymų mariną įrengti miesto vidury, pavyzdžiui, vietoj „Klasco” ar „Begos”.

„Su keturiais paspalvotais plėmais, dovanokit, tokių projektinių pasiūlymų šiaip retai pamatysi”, – sakė E. Benetis.

Pats pristatymas neužtruko nė 10-ties minučių, o likusią dalį sudarė žinomų klaipėdiečių klausimai, pasiūlymai bei kritika projekto rengėjų ir užsakovų atžvilgiu.

Uosto direkcijos užsakymu projektą parengusio UAB „Sweco Lietuva” atstovo Dariaus Noviko teigimu, dar prieš rengiant šiuos pasiūlymus buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo bei srovių dinamikos modeliavimo procedūros.

Pasak pranešėjo, pietinėje uosto dalyje, Kairų g., numatoma įrengti dvi – pietinę ir šiaurinę – dambas, kurios atitvertų marinos akvatoriją, taip pat krantinę, prie kurios galėtų švartuotis keleivių keltai, bei prieplauką laiveliams ir jachtoms.

Dambų šlaitus numatoma sutvirtinti akmenimis, pačių dambų statybai panaudojant akvatorijos gilinimo metu iškastą gruntą, o pietinę dambą nuo ledonešio saugotų gelžbetoninis antstatas.

Prieš tai dar reikės išgilinti uosto akvatoriją – ties keltų krantine jos gylis turės siekti iki 4,6 metrų, ties laivelių ir jachtų prieplauka – ne mažiau 3,5 m.

Numatoma, kad prieplaukoje galėtų švartuotis daugiau kaip 300 mažųjų laivelių, kurių ilgis – nuo 6 iki 15 metrų. Prieplaukai aptarnauti būtų įrengta papildoma infrastruktūra – pontoniniai lieptai, laivų nuleidimui ir iškėlimui skirtas kranas ir slipas.

Ties pontoniniais lieptais numatyta įrengti gelžbetoninius laiptus ir aikšteles patekimui ant pontonų. Patekimui ant dambų, krantinės ir prieplaukos iš rytų pusės šlaite žadama įrengti takus.

Parengtuose pasiūlymuose numatyta galimybė ateityje sujungti Karaliaus Vilhelmo kanalą su Kuršių mariomis, sudarant galimybes kanalu pasiekti Kuršių marias.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas stebėjosi, kodėl, jo teigimu, „projektuojama tik pusė marinos” – esą nėra suprojektuota kranto infrastruktūros, administracinių patalpų, techninių dirbtuvių, kuro kolonėlių, kanalizacijos išpumpavimo zonos ir kitos įrangos, būtinos marinai funkcionuoti.

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, direkcija pagal savo kompetenciją įrengia tik jūrinę infrastruktūros dalį – krantines, prieigą prie jų bei išgilina akvatoriją.

„Toks veiklos modelis yra pas mus uoste ir su krovos kompanijom”, – sakė jis.

Tuo metu žemyninės dalies infrastruktūrai įrengti, pasak V. Paukštės, „turėtų būti skelbiamas operatoriaus parinkimo konkursas”.

„Operatorius įrengia tą vadinamą žemyninę dalį, kur jachtos turi būti iškeltos, susandėliuotos, reikalingi pastatai aptarnavimui, dirbtuvės mechaninės, kuro kolonėlės, visa tai turi būti”, – G. Ramašauskui pritarė jis.

Uosto direkcijos atstovo teigimu, tai yra didelis, brangus projektas, į kurį turėtų įsitraukti ne vienas dalyvis, tarp jų – ir miesto savivaldybė.

Būtent savivaldybės atstovų pristatyme ir pasigesta.

Tuo metu architektas Edmundas Benetis pasigedo projekto vizualizacijos ir kritikavo pateiktus sprendinius, kaip esą neatitinkančius Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų reikalavimų, nes, jo teigimu, „projektiniai pasiūlymai rengiami, neturint sklypo”.

„Ir tekste yra parašyta, kad dalis projektuojamų komplekso sprendinių patenka į valstybinę žemę už valstybinio jūrų uosto ribos (…) Su keturiais paspalvotais plėmais, dovanokit, tokių projektinių pasiūlymų šiaip retai pamatysi”, – kritikos projekto rengėjams negailėjo architektas.

Be to, jo teigimu, mariną projektuoti miesto pakrašty esą yra nelogiška.

„Klaipėdos miestas ir miestiečiai vis tiek vieną kartą pajudins tą taršią krovą vidury miesto, ar tai bus „Klasco”, ar tai bus „Bega”, ar tai bus „Kaminera” ir vidury miesto nebeliks taršios krovos. Tada klausimas: kas atsiras vidury miesto? (…) Bet mes pradedam statyti tą mariną miesto pakrašty. Manau, kad šitas sprendinys yra tikrai nelogiškas”, – kalbėjo E. Benetis.


    2022-05-03

    13 komentarai “Vietoj „Klasco” – mažųjų laivelių prieplauka?”

    1. AvatarMarijus (IP: 90.131.36.31)

      Blt, komentatoriai…. O kas tą miestą maitina??? Krovos kompanijos ar pseudoelito laiviukai, įsigyti už neaiškios kilmės pinigus??? Jaunimas, (pažangusis, žinoma) jum iškeliauja… 🤣🤣🤣🤣Taigis uoste DIRBTI reikia… Dirbti, o ne kiaušinius prie kompo kasyti.

    2. AvatarKLASCO tarša lauk iš miesto centro (IP: 86.100.169.240)

      Laiveliu uostas ir marina turi būti miesto centre vietoj tos KLASCO taršios krovos: trąšų, geležies rūdos, metalo laužo ir t. t..

    3. Avatar🥲 (IP: 37.120.196.98)

      Klaipėda, kaip miestas, iš tiesų stagnuoja. Šiai dienai naujų statomų ir prie miesto gaivinimo bei patrauklumo prisidedančių projektų kiekis nepalyginamai mažesnis ir atsiliekantis nuo Vilniaus ir Kauno. Apskritai, beveik tokių nesama. Tačiau galėtų būti atvirkščiai, nes tai miestas prie trijų vandenų. Pabrėžiu – prie TRIJŲ vandenų. Pagalvokite, kokios tai galimybės. Juk neveltui nemažai pasaulio sostinių ar didžiausių miestų įsikūrę būtent prie didžiųjų vandens telkinių. Deja, Klaipėdoje geografinės padėties galimybės vis dar lieka neišnaudotos arba naudojamos netikslingai. Ir galima suprasti, kad netolimoje ateityje to ir nebus imamasi – eisime priešingu keliu. Klausimas toks: kiek dar ilgai smukdysime šį miestą gilyn link degradacijos? Kiek žmonių mieste dėl jo nepatrauklumo jau netekome ir kiek dar jų prarasime? Kol šie klausimai yra ar tik bus sprendžiami, žmonių migracija į patrauklesnius miestus – Vilnių ar Kauną – jau įvyko ir tikrai nesustos. YPAČ jaunų žmonių. Bet dar yra laiko pokyčiams. Mes galime situaciją suvaldyti ir ją pakeisti. Mes dar galime susigrąžinti buvusius miestiečius. Mes dar galime net prisivilioti vilniečius ar kauniečius atvykti čia kurti gyvenimą. Miestui reikia aiškiai nubrėžtos vizijos ir jau pirmų realių ir sparčių veiksmų (čia norisi labai pabrėžti), vedančių link vizijos įgyvendinimo pradžios. Investicijos ateis su miesto patrauklumo augimu. Manau, kad patrauklumą galime užsiauginti maksimaliai atgręždami miestą į marias, taip pat reikalingas centrinės miesto dalies plėtimas rytų kryptimi ne tik iki Mokyklos gatvės viaduko, tačiau ir už jo, gilyn palei upę, Smiltynės, Melnragės-Girulių kurortinių zonų vystymas, Klaipėdos CBD kūrimas. Aš net neabeju, kad aiški šių zonų plėtra taptų pagrindiniu miesto varikliu. Žinoma, kad uostas mieste liks, tačiau būtina ieškoti sprendimų, kaip kompresuoti jo užimamus plotus pačiu kompaktiškiausiu būdu, išlaikant uosto sukuriamą pridėtinę vertę. Manau, kad tai ir yra raktas į sėkmingo miesto plėtojimą, kurio pradžios jau šiandien LABAI REIKIA Klaipėdai. Atsiprašau, jeigu klystu.

    4. Avatarvigilijus (IP: 78.57.230.109)

      Pasiklausius garbių architektų ir kitų urbanistikos specialistų atrodo, kad marina, pastatyta pietiniame miesto pakraštyje, ant Kuršių marių “slenkščio”, visiems laikams eliminuos bet kokią galimybę atsirasti dar vienai marinai Klaipėdos mieste, kad ir Žiemos uoste. O gal “pietinės” marinos atsiradimas suduos “mirtiną smūgį” pietinės uosto dalies plėtrai? Gal uostas projektuodamas mažųjų laivelių prieplauką aukoja pietinio pramoninio uosto plėtros interesus? O gal pati idėja apie marinos atsiradimą pietinėje miesto dalyje yra visiškai nauja ir netikėta miesto bendruomenei? Gal miesto centre gyvenantys miesto bendruomenės nariai nėra girdėje, kad uostas jau seniai, labai seniai yra įsipareigojes savo lėšomis įrengti mažųjų laivų prieplauką pietinėje miesto dalyje ir perleisti ją miestui?

      • AvatarAnonimas (IP: 88.119.156.187)

        p. Vigilijau, “mirtinas smūgis” miestui yra aukštesnio lygmens uosto BP. Lietuvai uosto reikia ir kažkur jo plėtra turi būti. Pietinė uosto plėtra yra kompromisas tarp blogo ir dar blogesnio sprendimo. Juolab, kad pašonėje ir Draugystės stotis. Išeliant Klasco su visom naftom ir atlaisvinant pakrantę iki Melnragės. Jei jau primenate, primenu – buvo priimtas sprendimas uosto plėtrą planuoti Butingėje. Kažkas? pažadą numarino ir kas trukdė su broliais latviais susitarti. Dabar vėl klimatas sušilo -darykite. Alternatyva 2-3 km jūroje nuo kranto. Svencelės pvz. rodo, kad uosteliai nuo miesto į pietūs gali atsirasti kas 10 km jau ir be uosto pagalbos. O uostelių tankinimas buvo privalomas jau nuo patvirtinto 2007m miesto BP. Nepamiršome, kaip ir nepamatėme.

      • Avatarvigilijus (IP: 78.57.230.109)

        atsakymas anonimui (pradedu bendrauti su dvasiom.Truputi šiurpu) Straipsnis apie mažųjų laivų prieplauką. Prieplauką Klaipėdos mieste. Prieplauką už uosto pinigus. Prieplauką miestiečiams. Gal trumpam palikim ramybėje Butingę, latvius, uosto ir miesto BP. Leiskime uostui bent vieną skolą miestui gražinti.

    5. AvatarKondratas (IP: 212.59.13.101)

      Visi žiūri savo subinės. Nereikia čia pietinėje dalyje Jūsų kamineros ir klasco. Mums puikiai tinka ir marina su laiveliu uostu. Aišku, ponui Benečiui reikia, kad po jo langais būtu marina, kaip gi kitaip.

      • AvatarTo Kondratui (IP: 88.118.75.237)

        O ar jūs tuos projektinius pasiūlymus nors matėte? O po kokiais langais dabartinioji marina planuojama? Marina – miesto infrastruktūros objektas, tad ir vietą jai reikia parinkinėti atsakingai. Pagal dabartinę logiką geriau jau tą mariną įrenginėti Svencelėje ar kokiuose Kintuose, o ne krovinių terminalo kaimynystėje.

    6. AvatarSu ta pietine marina nėra jokios miesto/uosto plėtros vizijų ir logikos (IP: 88.118.75.237)

      Marina yra švarus miesto/uosto centrinės dalies objektas. Geresnio objekto uostamiestyje po taršių uosto krovų iš miesto centro iškėlimo šiaip ir nesugalvosi. O dabar mariną statant visiškai miesto pakraštyje?.. Juk net pietinis uostas praranda pietinę savo plėtros galimybę – ten planuojamas absoliučiai pramoginis – rekreacinis kompleksas. Uosto planavimo “strategams” visada gerai dera tarši krova ir rekreaciniai poilsio objektai: išoriniame giliavandeniame uoste ties Melnrage (tame naujame pusiasalyje) taip pat planuojama tarši krova, o kitoje gelžkelio pusėje – pramoginis uostelis su viešbučiu… Jooo… Kur toks miesto “planavimo” takelis nuves?

    7. AvatarJo (IP: 88.119.136.56)

      Pritariu, KLASCO reikia sukeisti vietomis su laivelių uosteliu !

    8. AvatarRomas G. (IP: 88.119.156.187)

      bent jau pagal užimamas infrastruktūros direktoriaus pareigas Uosto direkcijoje , Vidmantas Paukštė puikiai žino, kad projektavimo etape derėtų parengti kompleksiškai visą projektą su visomis dalimis ir pilna infrastruktūra. Beje sau, projektuojant naują ofisą, konkurse reikalavo net kabinetų interjerų. Projekto realizacija, statybos etapas visai kitas klausimas ir ji galima skaidyti ir dalintis su partneriais (savivaldybė ar operatorius) darbais ir dar geriau, tik finansavimu. Priešingu atveju neišvengiami amžini nesusipratimai ir rezultate – objekto statybos brangimas. Ar to tyčia siekiama? Daug svarbesnis vietos klausimas. Kvailesnio sumanymo sunku ir sugalvoti – už miesto, pramoninės zonos apsuptyje, už geležinkelių kelyno, transporto arterijų projektuoti marina. Man tai panašiau kaip į miesto bendruomenei numestą, kaip šuniui, apgraužtą kaulą – labai norėjote, tai še, pasiuskitės. Vietoje to, kad naujoje, vienoje vietoje, miesto pakraštyje (pietinis uostas) koncentruoti krovą iškeliant iš miesto taršą ir, jei jau plečiamas uostas užpilant net 2/3 marių, naujoje vietoje įrenginėti modernią uosto krovą taikant pažangiausias technologijas kurioms natūralu, reikia ir vietos. Tačiau elgiamasi priešingai. Atrodo, kad sąmoningai, tyčia planuojami neišvengiami būsimi nauji konfliktai. Tuo pačiu miesto centre, istoriniame Žiemos uoste kuriame yra krantinės ir pakankamas gylis jachtoms įplaukti ir jau sekančiam sezonui galėtų būti pritaikomas mažųjų laivų laivybai papuošiant jūrinio miesto centrą stiebais, burėmis, gyvenimu prie vandens ir tuo pačiu centro patrauklumą, žmonių, turistų pritraukimą ir miesto įvaizdį. Tačiau čia, miesto centre, Žiemos uosto krantinėse kurpiami nauji Klasco planai kaip didinti taršą ir krovą. Beje, planuojant dar ir istorinį uostelį gilinti ir krantines perstatyti. Ir tai daro atsakinga, valstybinis požiūriu vadovaudamasi uosto direkcija? Protu sunkiai suvokiami sprendimas, bet kaip meras mėgo sakyti – mums sueis ir toks. Kai tvirtino miesto bendrąjį planą.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt