Didžiausias Vokietijoje Hamburgo jūrų uostas ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ketina glaudžiau bendradarbiauti kurdami ir įgyvendindami bendrus projektus bei plėtodami naujus jūrų ir kitų transporto rūšių logistikos maršrutus tarp Vokietijos ir Lietuvos. Tai numatyta abiejų šių uostų bendradarbiavimo memorandume, kurį uostų vadovai pasirašė ketvirtadienį susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui susitikus su Hamburgo ekonomikos ir inovacijų ministru Michaeliu Westhagemannu, kartu su Lietuvos delegacija lankantis Hamburge.

„Lietuvos ir Vokietijos uostų jūrinės ir geležinkelių jungtys – svarbi tarptautinių logistikos grandinių dalis, šiandienos geopolitiniame kontekste įgyjanti dar didesnę reikšmę. Turime didelį potencialą plėtoti abiejų regionų transporto jungtis, stiprinti šalių ekonominius ryšius ir pritraukti didesnius krovinių srautus, bendradarbiauti įvairiuose projektuose, keistis gerąja pažangiausių technologijų taikymo praktika“, – pranešime spaudai cituojamas ministras M. Skuodis.

Susitikęs su Hamburgo laisvojo ir Hanzos miesto ekonomikos ir inovacijų ministru M. Westhagemannu ir Hamburgo uosto vadovais, susisiekimo ministras M. Skuodis aptarė galimybes stiprinti Klaipėdos uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimą su Hamburgo uostu ir ragino Vokietijos partnerius išnaudoti didėjančias galimybes vežti krovinius geležinkeliais į Baltijos regioną. Naujas perspektyvas, anot ministro, atveria per Baltijos šalis tiesiama europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“, jau dabar ja keliauja krovinių srautai iš Europos iki Kauno intermodalinio terminalo. Vos prieš mėnesį atidarytas naujas reguliarus tarptautinių krovinių gabenimo maršrutas tarp šio terminalo ir Duisburgo suteikė klientams galimybes vežti puspriekabes ir konteinerius traukiniais į kitus Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų ir Švedijos terminalus. Toliau ieškodama naujų krypčių, Lietuva siūlo atidaryti panašų maršrutą, jungiantį Kauną ir Hamburgą.

Ministras taip pat pakvietė Vokietijos įmones dalyvauti kuriant vėjo jėgainių parką jūroje netoli Klaipėdos ir išnaudoti Klaipėdos uosto teikiamas galimybes, taip pat plėtojant Klaipėdos uosto pietinę dalį – rengiant studijas, techninius projektus, vykdant rangos darbus.

„Lietuva aktyviai rengiasi plėtoti jūros vėjo energetikos projektą Baltijos jūroje prie Klaipėdos uosto – Seimas neseniai uždegė žalią šviesą pirmajam šalies jūros vėjo jėgainių parkui, kuris gali užtikrinti iki ketvirtadalio Lietuvos elektros poreikio. Kviečiame Vokietijos įmones dalyvauti šiame projekte – kurtis uoste ir plėsti šią veiklą“, – susitikime su miesto ir uosto vadovais sakė ministras M. Skuodis.

Pirmojo Lietuvos jūros vėjo jėgainių parko plėtotojo aukcioną planuojama skelbti 2023 m. Parkas turėtų pradėti veikti jau 2028 m. Būtent Hamburge yra įsikūrę vieni didžiausių pasaulio vėjo turbinų gamintojų ir lyderiaujančios jūros vėjo jėgainių projektų vykdymo įmonės.

Klaipėdos ir Hamburgo uostų memorandumas, pasirašytas 5 metų laikotarpiui. Juo siekiama skatinti naujų jūrų ir intermodalinio transporto maršrutų tarp Vokietijos ir Lietuvos plėtrą, diegti pažangiausias technologijas, pasidalinti patirtimi jūrinės inžinerijos srityje ir kt.

2021 m. krovinių apyvarta tarp abiejų šalių siekė 6,22 mln. t – daugiau kaip 13 proc. visos Klaipėdos uosto krovos (45,6 mln. t).