P0

Svarbu, Verslas

Senajame turguje ukrainietis prekiauja savo gamybos sveikais traškučiais

Darija Rastorgujeva-Kucenko
2022-05-11


23 km nuo Klaipėdos nutolusiame Stragnų kaime du ukrainiečiai ir du lietuviai pradėjo gaminti sveikuoliškus traškučius. Dabar tarptautinė komanda ieško, kaip realizuoti savo produkciją. Įmonėje planuojama įrengti antrą liniją, padidinti gamybos apimtis ir sukurti daugiau darbo vietų.

Karas užklupo Klaipėdoje

Traškučių gamintojo ukrainiečio Sergejaus Šakolos biografija – įspūdinga. Mokyklą jis baigė Horlivkoje, Donecko srityje, Karo institutą – buvusiame Leningrade, dabartiniame Sankt Peterburge, tarnavo Baikonūro kosmodrome Kazachstane, o žlugus Sovietų Sąjungai grįžo į nuo 2014-ųjų okupuotą Donecką.

Gimtojoje šalyje vyras įgijo du – bankininkystės ir vadybos – aukštojo mokslo diplomus. Padarė karjerą, vedė, susilaukė dviejų dukterų ir dviejų sūnų. Jo teigimu, būtent tada susidomėjo sveika gyvensena. Vyrui į rankas pateko vegetaro ir dabartinio jo verslo partnerio Pavelo Sebastianovičiaus knyga „Naujasis žalias maistas arba kodėl karvės yra plėšrūnės”.

„Ėmiau rūpintis savo sveikata, perėjau prie tinkamos mitybos. Buvo manoma, kad maistas neturėtų būti termiškai apdorojamas. Mieliau valgiau riešutus, džiovintus vaisius, daržoves, medų, gėriau vaistažolių ekstraktus. Mano žmona mane palaikė. Per dvejus metus, laikydamasis šio režimo, numečiau apie 30 kilogramų”, – pasakojo ukrainietis.

Sergejus nusprendė populiarinti vegetarizmą. Įsigiję frančizę, jie su partneriu atidarė sveiko maisto internetinę parduotuvę ir mažmeninės prekybos vietą Donecke. Planavo pradėti gaminti vegetarišką duoną. Tačiau mirus Sergejaus tėvui, kad motina viena neliūdėtų, jis grįžo į Horlivką jos palaikyti.

„2014 m. mūsų ramus gyvenimas nutrūko. Horlivkoje prasidėjo rimti mūšiai, vyko artilerijos apšaudymai. Vos už pusės kilometro nuo manęs buvo apšaudyti gyvenamieji namai, miestą užėmė. Su dviem lagaminais su šeima persikėlėme į Kijevą pas draugus, su kuriais turėjome sūrio gamybos verslą. Šių metų vasario įvykiai manęs nenustebino. Po ankstesnės aštuonerių metų patirties neturėjau jokių iliuzijų dėl rusų „brolių”. Tačiau šį kartą negalėjau apsaugoti savo žmonos ir dviejų 10 ir 14 metų sūnų, kurie prasidėjus karui liko Ukrainos sostinėje. Jutau beviltiškumą, labai dėl jų nerimavau”, – karo pradžią prisiminė Sergejus.

Jis vasario pradžioje buvo išvykęs į Lietuvą dalyvauti gamyklos bandymuose. Vyras sako, jog sveikų traškučių gamyba ES buvo pradėta prieš dvejus metus, tačiau verslo planus sutrukdė pandemija.

„Dėl pandemijos kilo sunkumų, sprendžiant gamybos klausimus. Lietuvoje remontavome patalpas, Ukrainoje gaminome įrangą. Ją reikėjo sumontuoti ir išbandyti. Taip atsitiko, kad karas mane užklupo Klaipėdoje. Antrąją rusų invazijos dieną žmona su sūnumis išvyko iš Kijevo. Dabar visi  jau esame kartu. Vyresnės dukterys taip pat išvyko į užsienį, giminaičiai liko Ukrainoje. Ten taip pat stengiamės atgaivinti gamybą. Dėl įnirtingo apšaudymo du mėnesius nieko negalėjome daryti. Viską, ką buvome sukaupę sandėliuose, atidavėme savanorių organizacijoms ir kariuomenei”, – pasakojo imigrantas.

Sveikų traškučių alternatyva

Idėja gaminti sveikus traškučius Ukrainos bendrovės įkūrėjams kilo sveiko maisto festivaliuose.

„Duoniukus kepėme iš daigintų kviečių ir daigintų linų specialiu džiovinimo būdu. Matėme, kad žmonės mielai juos perka. Net ir tie, kurie nesilaikė sveikos gyvensenos. Taip ir kilo mintis sukurti kažką, su kuo būtų galima išeiti į platesnę rinką, o ne tik gaminti tai, kas skirta žalią maistą propaguojantiems žmonėms. Kaip mėgstu pajuokauti, visiškai sveikam produktui suteikėme nesveikų traškučių formą. Traškučių rinka jau egzistavo, o mes tik pasiūlėme jai sveiką alternatyvą”, – teigė Sergejus.

Pasak verslininko, jų traškučių gamyboje nenaudojama aliejaus, juose nėra cukraus ar sintetinių priedų. Traškučius sudaro tik linų sėmenys, kuriuose gausu skaidulų, baltymų, įvairių grupių mikroelementų ir vitaminų. Linai perkami iš Lietuvos didmenininkų. Mėnesiui prireikia 2-3 tonų linų.

„Lietuvoje įdiegėme automatizuotą traškučių gamybos liniją, atitinkančią Europos Sąjungos kokybės standartus. Per mėnesį galime pagaminti 30 tūkst. 50 g pakuočių, dviem žmonėms dirbant vienoje pamainoje. Jei pradėsime antrą liniją, galėsime pagaminti 60 tūkst. pakuočių. Turime vietos įrengti antrai linijai, tada įdarbintume daugiau žmonių, tačiau kol kas reikia užsitikrinti produkcijos realizaciją”, – planais dalinosi S. Šakola.

Šiuo metu Ukrainos verslininkai derasi su mažmeninės prekybos tinklais dėl produkcijos platinimo juose, jau susitarė su viena parduotuve Klaipėdoje. Sergejus taip pat priėmė siūlymą prekiauti traškučiais uostamiesčio Senajame turguje. Kaip ir žadėjo turgaus vadovybė, ukrainiečiams už patalpų nuomą mokėti nereikia.


    2022-05-11

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt