P0

Politikų tribūna

Skulptūrų parko medžiai yra vertingiausi šio parko gamtos paminklai (17)

Arvydas Vaitkus
2022-05-11


Dažnai žmonės į jų mieste ar gyvenvietėje kertamus medžius reaguoja itin jautriai. Kartais reakcijos būną pagrįstos, kartais – perdėtos. Tačiau neabejingus šiems procesams žmones tokiais atvejais tikrai galima suprasti. Užauginti medį reikalingi ištisi dešimtmečiai ir net šimtmečiai, todėl klausimai dėl jų šalinimo visuomet turi būti tinkamai išdiskutuoti, o galutinis sprendimas priimamas tik gerai pasvėrus medžio gyvavimo perspektyvas.

Pasaulyje yra atlikta ne viena mokslinė studija, kuri aiškiai įrodė medžių ir apskritai augalų reikšmę miestų ekologinei būklei. Augalai yra miesto plaučiai, kurie padeda saugoti vietos gyventojus nuo pramoninės ir transporto taršos, saugo statinių paviršius nuo tiesioginių saulės spindulių bei suteikia žmonėms taip reikalingą pavėsį itin karštomis vasaros dienomis. Todėl kartais sunku suvokti, kodėl tam tikri architektūriniai sprendimai, ypač tie, kurių galima išvengti, turėtų būti svarbesni už miesto perspektyvas ekologijos ir gyventojų sveikatos gerinimo srityje.

Pastaraisiais metais abejotinų sprendimų dėl medžių šalinimo Klaipėdoje netrūko. Vien ko vertas buvo 2011 metais miesto valdžios planas iškirsti gerą gabalą Girulių miško dėl praktiškai jokios realios problemos neišsprendžiančios geležinkelio atkarpos. Nors šis pasiūlymas dar nėra oficialiai išbrauktas iš neseniai patvirtinto miesto bendrojo plano, tačiau jo įgyvendinimo, lieka tikėtis, tikriausiai nebus niekada. Mat už tokį manevrą klaipėdiečiai iki gyvenimo galo neatleistų tai valdžiai, kuri drįstų su šiuo sprendimu sutikti.

Tačiau ne ką mažiau įdomesni projektiniai „viražai“ numatomi jau rekonstrukcijos darbams apjuostame istoriniame Skulptūrų parke. Besidžiaugiant, kad ilgus metus apleistas parkas pagaliau bus tvarkomas, svarbu nepadaryti nepataisomų klaidų.

Numatyti iškirsti medžiai

2019 metais paprašius, 2020 m. lapkričio 5 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta priežiūros grupė Skulptūrų parko sutvarkymo projekto sprendinių įgyvendinimo klausimams nagrinėti bei teikti pasiūlymus Savivaldybės administracijai. Posėdžių metu darbo grupės nariai teikė įvairias pastabas bei pasiūlymus, tačiau vieningą sutarimą darbo grupė rado praktiškai tik vienu klausimu – nestatyti parko teritorijoje projekte numatytos automobilių parkavimo aikštelės.

Į kitus grupės narių daugkartinius pastebėjimus bei pasiūlymus, kuriais būtų koreguojamas projektas ir nedaromos atskiros projekto dalys (krepšinio aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, renginių, edukacinių užsiėmimų terasa, tvoros statyba, nauji, šiuo metu nesantys takai) siekiant išsaugoti šimtamečius medžius bei žaliąsias dangas, atsižvelgta nebuvo.

Tokia darbo grupės narių, kurių dauguma yra projekto autoriai ir Savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie šį projektą įteisino su visais pirminiais projekto elementais, pozicija nestebina. Todėl konstruktyvūs siūlymai ir balsavimas tokioje darbo grupėje tampa beprasmiais, nekalbant jau apie galimą aiškų interesų konfliktą tarp grupės narių.

Ši veja ir medžiai yra numatyti sunaikinti

Vien šio projekto įgyvendinimui numatyta paaukoti beveik 600 medžių (per 30 proc. visų parko medžių). Be to, kai kurie projekte numatyti darbai, kaip pavyzdžiui saviraiškos terasos įrengimas su gręžtiniais pamatais, gali sukelti rimtų padarinių vienai didžiausių parko vertybių – šimtamečių ąžuolų alėjai.

Liūdniausia yra tai, kad projekto autoriai ir darbo grupėje esantys Savivaldybės administracijos darbuotojai, kalbant apie buvusių kapinių teritorijos dalį, kalba ne kaip apie parką, o kaip apie kapines, kur reikia atstatyti buvusią kapinių takų struktūrą ir dėl to sunaikinti sveikus, brandžius medžius. Šie skirtingi koncepciniai požiūriai į gyvą gamtą ir privertė nuosekliai peržiūrėti visą projektą, iškeliant klausimą – kuo senai sunaikintų ir nesamų kapinių takelių atstatymas, sunaikinant žaliąją gyvąją gamtą, yra labiau vertingas už gamtos paminklais laikomus šio parko šimtamečius medžius?

Taip pat nėra reaguojama ir į pastabas, kad nuo to laiko, kai prieš maždaug 45 metus tuometinės sovietinės valdžios buvusios kapinės buvo drastiškai sunaikintos, mieste ši teritorija visą šį laikotarpį yra laikoma ir vadinama ne kapinėmis, o Skulptūrų ar Mažvydo parku.

Numatyta nupjauti sveiką, brandų medį

Reikia sutikti, kad kapinių atskiri elementai (pavyzdžiui ties Trilapio gatve) yra išlikę iki šiol. Yra likusių mirusiųjų antkapių, kurie yra prižiūrimi, yra unikalus – Vynerio antkapinis paminklas bei laivo Linkuva atmintinis memorialas. Šiame parke yra vienas svarbiausių Klaipėdai ir Lietuvos istorijai skirtas paminklas – „Už laisvę žuvusiems“ 1923 m. sukilimo dalyviams, prie kurio kitais metais minėsime garbingą 100 metų jubiliejų. Tačiau būtina suvokti, kad miestiečiai su visais svarbiais esamais paminklais buvusią kapinių teritoriją jau ilgus metus naudoja kaip parką, skirtą pasivaikščiojimui, ramybei ir poilsiui.

Todėl šis keistas koncepcinis požiūris, jog buvusių kapinių takeliai, o ne šimtamečiai medžiai yra pati didžiausia šio parko vertybė, leidžianti šiandien sukurti miesto centre žmogui svarbią ramybės, natūralios gamtos oazę, kurioje gaminamas deguonis, kur karštą vasaros dieną galima rasti atgaivą, kur vėjuotomis dienomis stabdomas pakeltų dulkių ir kenksmingų medžiagų srautas, kur gyvena paukščiai ir kiti gyviai, gali padaryti didžiulę žalą parko infrastruktūrai ir ekosistemai, kurią atkurti vėliau gali būti neįmanoma arba tam prireiktų dešimtmečių ir tapo esmine takoskyra tarp darbo grupės narių.

Šį medį pavyks išsaugoti

Todėl šiandieninei projekto sprendinių daliai nepritariančių darbo grupės narių ir vietos gyventojų iniciatyva šią savaitę Savivaldybės administracijai buvo išsiųstas prašymas, kuo skubiau atsižvelgi į šias projekto įgyvendinimo rekomendacijas:

1. Nevykdyti automobilių aikštelės įrengimo ties K. Donelaičio gatve, nes būtų naikinamas žaliasis plotas ir nukentėtų medžiai. Aikštelės atsiradimo idėjos šioje vietoje negali tinkamai paaiškinti ir patys projekto autoriai. Neįrenginėti automobilių aikštelės po diskusijų pritarė visi darbo grupės nariai, todėl tikimės, kad pozicija išliks nepakitusi.

2. Šalia projekte numatytos automobilių aikštelės yra suformuotas atskiras sklypas, kuriame yra apleistas Savivaldybei priklausantis buvęs tualetas. Prašome imtis priemonių panaikinti šį tualetą ir sutvarkyti teritoriją, o atskirą sklypą prijungti prie visos parko teritorijos.

3. Nevykdyti renginių terasos statybos darbų. Šios terasos įrengimui reikalingi gręžtiniai pamatai, kurie gali pažeisti parko vienos iš didžiausių vertybių – šimtamečių ąžuolų šaknis. Renginiams rengti siūlome pritaikyti aikštelę, esančią ties Tautinių kultūrų centru, tai yra toje vietoje, kur ilgą laiką yra susiformavusi tradicija vesti renginius.

4. Sutvarkyti gynybinio šanso pastatą, maksimaliai siekiant išsaugoti aplink šį pastatą esančius medžius ir ypač brandų klevą. Siūlome įteisinti šio pastato naudojimą Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.

5. Nevykdyti pirminiame etape vaikų aikštelės ir krepšinio aikštelės perstatymo darbų. Mūsų nuomone, šių dalių pertvarkymo procese būtų sunaikinta daug vertingų medžių ir žalieji plotai. Šios projekto dalies pertvarkymą spręsti atskirai nuo viso parko pertvarkymo projekto.

6. Nenaikinti medžių eilės, einančios šalia esamos vaikų žaidimo aikštelės iki gynybinio šanso. Jei būtų įrodyta nepriklausomų ekspertų, jog esami medžiai yra blogos būklės, tokiu atveju pašalinus medžių eilę esančią šalia esamos žaidimo aikštelės iki gynybinio šanso, atsodinti ta pačia medžių rūšimi (liepomis).

7. Neįrenginėti projekte numatytų santykinai brangiai kainuojančių tvorų ties S .Daukanto ir Trilapio gatvėmis, nes taip būtų sunaikinta kelios dešimtys brandžių medžių. Tuo pačiu taip būtų sutaupoma apie ketvirtadalis viso projekto lėšų. Vertinant, kad projekte tvoros kaina buvo numatyta apie 700 000 eurų, tai šiuo metu, kelis kartus pabrangus medžiagoms, tvoros kaina gali būti didesnė dvigubai ar dar daugiau. Kaip alternatyvą stacionariai tvorai būtų galima svarstyti parko ribos liniją formuoti iš tam tinkamų augalų.

8. Neįrenginėti jokių projekte numatytų naujų takų, išskyrus kvartale, kuriame yra Vynerio antkapinis paminklas su numatyta memorialo statyba, o taip pat prie Klaipėdos visų Rusijos šventųjų cerkvės numatyto tako nuo Trilapio gatvės iki pagrindinio tako nuo Liepų gatvės pusės. Kelia didelę nuostabą kaip projekto autoriai ir projektą priėmę specialistai prioritetą skyrė naujų takų įrengimui, dėl kurio būtų
sunaikinti išlikę ir dar prižiūrimi pavieniai kapai.

9. Nekeisti esamų takų konfigūracijos, tam, kad nebūtų sunaikinti ar pažeisti želdiniai ir jų šaknynas, išskyrus dalį, kurioje auga kelios obelys.

10. Vykdant bet kuriuos projekte numatytus darbus (esamų takelių rekonstrukcija, komunikacijų įrengimas ir kt.), siekti išsaugoti medžius, jų šaknyną, medžio išsaugojimą laikant aukščiausiu prioritetu.

Norisi pasakyti ir tai, kad kitos projekte numatytos dalys, dėl kurių nebuvo ginčų, kaip Vynerio antkapinio paminklo su memorialu kvartalo įrengimas (buvusių kapinių akcentas), paminkliniai kryžiai Lietuvos ir Klaipėdos krašto gynėjams, teritorijos ties paminklu „Už laisvę žuvusiems“ ir gynybinio šanso sutvarkymas, o taip pat kiti projekte numatyti darbai (esamų takų dangų sutvarkymas, apšvietimo įrengimas ir t.t.), mano nuomone, yra prasmingas ir gražiausias šio projekto kūrėjų indėlis Skulptūrų parko sutvarkymo projekte.


    2022-05-11

    17 komentarai “Skulptūrų parko medžiai yra vertingiausi šio parko gamtos paminklai”

    1. AvatarArtiomas (IP: 90.131.39.203)

      Atkurti kapų takus, gali tik mankurdai, nežinantys Klaipėdos miesto istorijos. Miesto naikintojas ir svetimkūnis yra šio projekto užsakovas Klaipėdos savivaldybė

      • AvatarMemel (IP: 90.131.40.149)

        Tamsta pats 100-procentinis mankurtas, kuriam Klaipėdos istorija prasideda tik 1945 01 28.

      • AvatarTo memel (IP: 90.131.37.52)

        Tai tu istorijos nežinau, tamsuolis bent jau patilek apie istorija

    2. AvatarAsfaltas (IP: 84.15.181.177)

      Toks vaizdas, kad Klaipėdos žalieji tiesiog nelabai keliauja, Europietiškų miesto parkų nematė ir sovietinių, savaime išaugusių ligotų medžių giraitę parku laiko.
      Norit ramybės ir belekiek medžių gal tiesiog važiuokit į mišką? Bilietas į Smiltynę- 1 Euras.

      • AvatarAsfaltui (IP: 77.79.44.48)

        Matos, kad asfaltas yra asfaltas, pats net iki miško nenukeliauja, nežino nei kiek bilietas į smiltynę kainuoja, o vaizduojasi parkų žinovu. ……. gal geriau pasižiūrėkit kas liko iš mieste prisodintų įvairių projektų metu naujų medelių, —- džiuvėsiai, šakaliai, nė metų neatlaikė nudžiūvo, ……… todėl naikinti tokį gražų ,brandų, neįkainuojamą parką yra tikras nusikaltimas.

      • AvatarAsfaltas tai yra tju (IP: 90.131.37.52)

        Savivaldybės atstovas, o dar gslumai ir Juška iš paveldosaugos skyriaus. Kurie nori iškirsti 600 medžių.
        Pinigu plovejai per projektus. Tju ant asfalto.

    3. AvatarKlaipėdiečiai (IP: 90.131.40.95)

      Skulptūrų parkas turi išlikti didelių medžių oazė automobilių teršaluose paskendusiame Klaipėdos centre! Gana Klaipėdoje išdarkytų, plikų, trinkelizuotų , be gyvybės, be didelių medžių dykrų!
      Jokių krepšinio, parkavimo aikštelių! Tai turi išlikti kaip rimties, ramybės parkas, įkurtas senosiose šimtametėse kapinėse, kur ilsisi senųjų klaipėdiečių palaikai.
      Mes, klaipėdiečiai, būsime visad dėkingi protingiems žmonėms, kurie padės išsaugoti šią vienintelę ramaus poilsio oazę!

      • Avataragentas (IP: 84.15.181.241)

        Dideli medžiai ir išliks, pagrinde bus kertami savaimę priaugę mažesni medžiai, kurie kenkia didiesiems.

    4. AvatarTeisingai rašo ponas Arvydas (IP: 90.131.37.52)

      Butent taip mes klaipedėčiai ir norime

    5. AvatarAčiū Vaitkui (IP: 90.131.37.52)

      Ačiū už straipsni
      Ž.onės pritaria šiems pasiūlymams

    6. AvatarC7 (IP: 88.119.136.4)

      Man labai patinka politikų virsmai prieš rinkimus 🙂
      P. Vaitkui vadovaujant ueste sėkmingai krovą vykdė Klasco, džiugino Sportininkų rajoną.
      Tuo pačiu metu aktyviai planuota Išorinio uosto plėtra, euforiją kėlusi Melnragei.
      Uosto plėtrai buvo planuojamas naujas geležinkelio mazgas miško vietoje, kėlęs ekstazę Giruliams.
      O va dabar p. Arvydas apsikabina medelius ir pasakoja apie jų kultūrinę ir aplinkosauginę svarbą.
      Bus puikus meras.

      • Avatar》C7 (IP: 86.100.19.29)

        Kliedite ponas C7 o gal SP? Prie ko čia uosto direkcijos vadovas ir Klasco veikla? Taigi, nereikia šmeižti

    7. Avatarsiaubas ir gėda (IP: 78.57.192.74)

      kaip išdarkytas pušynas (miesto parkas) priešais Studlendą. Čigonynas su visais legendiniais pribambasais . Nuomininkus galima būtų perkelti į Lideikio g, toliau už tub. filialo arba į parko galą, gal net už geležinkelio.

    8. Avatarmrr (IP: 82.135.247.229)

      Kad Udovickiui būtų ramiau gyventi?

    9. AvatarPastebėjimas (IP: 88.118.27.144)

      Reikėtų ir užsakymo nr užrašyti, AK. O šiaip norėtųsi intelektualesnio kandidato, nei Vaitkus.

      • AvatarMartynas Vainorius (IP: 78.61.50.37)

        Kai bus rinkiminė kampanija, tada politikai galės savo mintis dėstyti tik užsakomuosiuose tekstuose pagal VRK deklaruotus įkainius. Kol jos nėra, visi “Atviroje Klaipėdoje” skelbiasi nemokamai. Taip yra nuo pat jos pradžios, taip ir bus, kol ji bus.

      • AvatarIrma (IP: 89.117.185.197)

        C7, įdomus komentaras. Manau vertėtų žiūrėti į autoriaus teksto turinį, o ne į tai kas kokį turi išskaičiavimą.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt