Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-05-13 |
Klaipėdos savivaldybė rengiasi suteikti vardus keturiems ąžuolams ir uosiui bei paskelbti juos saugomais botaninio paveldo objektais. Aplink kiekvieną iš jų bus nustatomos buferinės apsaugos zonos.
Savivaldybės taryba dar 2006 m. nustatė, kad botaniniai gamtos paveldo objektai yra taškiniai, jiems nei teritorijos, nei buferinės apsaugos zonos tuomet nebuvo nustatytos.
Paprastajam ąžuolui (Quercus robur), augančiam sklype Herkaus Manto g. 37, bus suteiktas Plačiašakio vardas. Jo apimtis – 3,4 m, lajos plotis – 24 m, aukštis – 21 m, amžius – apie 200 metų. Ąžuolui, augančiame toje pačioje gatvėje, 25 numerio sklype, suteikiamas Bibliotekos vardas. Jo apimtis – 3,15 m, lajos plotis – 23 m, aukštis – 18 m, amžius – apie 220 metų.
Ąžuolas, augančiam Simono Daukanto – Imanuelio Kanto gatvių skvere, bus pavadintas Skvero ąžuolu. Jo apimtis – 3,65 m, lajos plotis – 24 m, aukštis – 24 m, amžius – apie 220–240 metų. O ąžuolui, augančiam Jaunystės g. 24, suteikimas Paupio vardas. Šio medžio apimtis – 3,55 m, lajos plotis – 23 m, aukštis – 18 m, amžius – apie 220 metų.
Paprastajam uosiui (Fraxinus excelsior), augančiam šalia pastato Jaunystės g. 22G, suteikiamas Storojo uosio vardas. Jo apimtis – 4,15 m, lajos plotis – 23 m, amžius – apie 220 metų.
Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonų nustatymo tikslas – išsaugoti gamtos paveldo objektų aplinką, sumažinti neigiamą žmonių veiklos poveikį. Gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos nustatomos aplink gamtos paveldo objekto teritoriją ne mažesniu atstumu kaip 5 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra medžiai, atstumą matuojant nuo medžio lajos projekcijos į žemės paviršių.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Na medžių sužmoginimas jau atskira tema diskusijai .
Ąžuolas nėra miestietiškas medis ir jei neintrodukuotam paprastajam ąžuolui liepsime miesto gatvėje išgyventi 500 metų, vargu ar jis tai patems ir suteikus jam Vytauto ar Gintaro vardą. Ir tada laja jo taptų kaip pastatas, šaknys kaip kanalizacijos vamzdžiai , o mieste mes turime ir pastatus statyti ir komunikacijas tiesti ir medžius auginti. Kauno ąžuolynas ar Girulių miškas kitas reikalas.
Taip kad medžio rūšis miestietiškajam kraštovaizdžiui labai svarbi. Bet čia profesionalams, ne populistams .
Tėvynę ne žodžiais, o darbais mylėti reikia.
Na, palauksim ir pamatysim – gal ir Vytautas su Gintaru atsiras… Kuris jų nenorėtų gyventi tiek ilgai kaip ąžuolas… 🙂