2016 metais buvusiame sandėlyje prie Dangės archeologinių tyrimų metu rastos unikalios silkių rūšiavimo sistemos dalys šį šeštadienį pradėjo naują gyvenimo etapą.
Klaipėdos universiteto (KU) Konservavimo ir restauravimo centras kartu su jam talkinančiais entuziastais (kai kurie atvažiavo net iš Telšių) šeštadienio rytą pradėjo iš konservavimo talpų ištraukti čia šešerius metus mirkusias lentas. Dabar prasidės naujas konservavimo etapas, reikalaujantis kasdieninio darbo, tad labai tikimasi, kad į jį įsitrauks ir savanoriai, vėliau galėsiantys didžiuotis, kad prisidėjo prie unikalaus Klaipėdos paveldo objekto išsaugojimo.
2016 m. iš pradžių du iš šešių rastų geriausiai išsilaikiusių kubilų buvo pamerkti į distiliuotą vandenį ir jame mirko dvejus metus, kol buvo gautas finansavimas konservantui. Į jį 73 lentos buvo pamerktos 2018-aisiais. O dabar prasideda antrasis konservavimo etapas.
„Visas procesas užtruko dėl finansavimo. Pats objektas yra didelis, saugu laikyti jį pamerktą, o dabar jau ištraukus reikės nuolatinės priežiūros. Kasdien reikės sekti džiuvimo procesą – lentos negali per greitai išdžiūti. Priklausomai nuo padėties, kas antrą ar trečią dieną vėl bus tepama konservantu nuolat prižiūrint ir vartant. Jei per greitai džius, lentos gali susitraukti, skilti, nebeišlaikytų pradinės formos. Tikimės pritraukti savanorių, įtraukti visuomenę, kad kiekvienas norintis galėtų prisidėti prie šio proceso, kad kai jau eksponuosime, žmonės galėtų sakyti, kad ir aš prisidėjau prie tokio paveldo išsaugojimo”, – pasakojo Akvilė Poškienė, KU konservavimo ir restauravimo centro mokslo darbuotoja.
Pasak jos, optimalus pagalbininkų skaičius būtų trys-keturi žmonės per vieną dieną.
Ant A. Poškienės, vieno iš KU miestelio senųjų pastatų rūsys yra tinkamos patalpos konservavimui, nes temperatūra čia pastovi nesvyruoja nei vasarą, nei žiemą.
Kiek reikės taip teplioti ir vartyti senąsias lentas – sunku nuspėti, viską lems džiuvimo procesas. Tikimasi, kad gal metų užteks. Reikiamam konservantui Kultūros taryba jau skyrė finansavimą – jį pavyko gauti tik iš trečio karto.
Naudojamas konservantas įsigeria į medį, išstumia iš jo vandenį, stabilizuoja medieną ir senovinis dirbinys gali būti eksponuojamas. Tokiu būdu buvo restauruotas ir konservuotas ir garsus laivas „Vaza” Stokholme.
„Džiaugiamės, kad vėl galime išjudėti. Po to laukia restauravimas ir mąstymas apie ekspozicijos vietą. Restauravimo darbai apims surinkimą ir atkūrimą trūkstamų dalių, kad laikytųsi pati konstrukcija. Tai bus sudėtingiausias ir daugiausiai laiko užimantis etapas”, – sakė A. Poškienė.
Martyno Vainoriaus nuotr.
INFORMACIJA
Silkių rūšiavimo ir laikymo sistema rasta Dangės krantinėje XIX a. pradžioje pastatytame sandėlyje, kuris sudegė 1854 m. per didįjį miesto gaisrą. Po gaisro sandėlis atstatytas toje pačioje vietoje, naudojant antrinio panaudojimo medieną (iš 1813, 1815, 1823 m. kirstos pušies). Pagal kubilų ir viršutinio latako dendrochronologines datas (1836, 1854, 1836 m.) gaisras sistemos galėjo ir nepaliesti.
Archeologiškai ištirtoje dalyje sistemą sudarė dviem eilėmis į žemę įkasti 1,2-1,4 m aukščio ir 1,65-2,1 m skersmens 6 mediniai kubilai, tarpusavyje sujungti nuotekų latakais. Grindų lygmenyje, virš kubilų, įrengti latakai buvo atviri. Jie vertikaliais kubilų vamzdeliais buvo sujungti su į žemę įkastais apatiniais latakais. Jais visos iš kubilų ir patalpos susidariusios nuotekos buvo pašalinamos į Dangės upę per pamatuose išmūrytas arkas.
Mūrinis latakas, pamatų arkinės angos, sandėlio cokolis, sienos buvo išmūryti naudojant to paties formato plytas, ženklintas „W&L MEMEL”. Pastarosios istoriškai siejamos su pirklio Vilhelmo Vachzeno plytine Klaipėdoje, kuri jam priklausė nuo 1782 iki 1814 m.
Kad silkių rūšiavimo veikla vis dar vykdyta XIX a. antroje pusėje, liudija ant sandėlio skersinių sijų išlikusi originali pieštinė 1882 metų data, statinės vaizdas ir užrašas „Mitzkus”, galimai nusakantis šia veikla užsiėmusio pirklio asmenvardį.
Puikios naujienos! Ačiū visiems, kas dirba, savanoriauja ir taip pat dalinasi informacija!