Seime aptarta Klaipėdos padėtis jūrinėje Europoje

Politika

Penktadienį Seime pažymint Europos jūros dieną, Lietuvos jūrinio klasterio narių iniciatyva surengtas pirmasis jūrinio verslo ir politikos forumas „Klaipėda jūrinėje Europoje“.

KU nuotr.

Į pirmąjį tokio pobūdžio forumą Lietuvos įstatymo leidėjų rūmuose išvyko gausios pajūrio regiono mokslo, verslo bei jūrinės kultūros sklaida suinteresuotų institucijų pajėgos. Pranešimą apie Klaipėdos universiteto vaidmenį formuojant jūrinę regiono kultūrą ir kuriant inovacijas forume pristatė ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Renginio centre – visi mėlynosios ekonomikos plėtros aspektai: nuo jūrinio identiteto skiepijimo bendrojo lavinimo mokyklose iki aukščiausio lygmens mokslinių tyrimų, inovatyvių technologijų kūrimo, jomis grįstų verslų skatinimo bei nuoseklios valstybės politikos plėtojant jūrinį sektorių.

Forumo pranešimuose aptartos Lietuvos – jūrinės valstybės strategija ir vizija (pranešėjas prof. dr. Valdas Rakutis, Seimo narys), Klaipėdos regiono ir miesto ekonominės plėtros strategijų tikslai bei jų įgyvendinimas (pranešėja asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Eglė Stonkė). Žaliojo uosto koncepcijos tikslus pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, SGD terminalo vaidmenį kuriant Lietuvos energetinę nepriklausomybę apžvelgė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, AB „Klaipėdos nafta“ SGD komercijos skyriaus vadovė. Pranešimus taip pat pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompanijų „Vakarų laivų gamykla“ ir „Bega“ vadovai bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius.

„Mums svarbu Lietuvai nešti žinią apie svarbų galimo jūrinio sektoriaus spurto elementą – mokslą. Jeigu siekiame tvarios plėtros, mums būtina kryptingai plėtoti jūros tyrimus. Jeigu tikimės pažangių technologijų ir jūrinio sektoriaus technologinio atsinaujinimo, turime investuoti į šios srities specialistų rengimą, skatinti ir palaikyti techninę mintį. Šiandien norėjome parodyti, kad jūra – neišsemiamų galimybių klodas, bet tam, kad jas įžvelgtume ir išnaudotume, reikalingi intelektiniai gebėjimai, specifinės kompetencijos. Renginio rezoliucijos punktuose daug dėmesio skiriama pažangių sprendimų diegimo jūrinėje ekonomikoje būtinybei. Pažangą ir inovacijas kuria žmonės, pasinaudodami mokslo suteiktais instrumentais. Regis, daug ta tema kalbame ir visiems viskas aišku, bet Klaipėdos universitetas, vienintelė valstybinė universitetinio mokslo įstaiga, iš valstybės biudžeto asignuojamas mažiau nei 50-ia procentų. Prie vienintelio Lietuvoje mokslinių tyrimų laivo-laboratorijos „Mintis“ išlaikymo valstybė apskritai neprisideda“, – pranešime cituojamas forume kalbėjęs A. Razbadauskas.

Forumo dalyviai parengė 10 punktų rezoliuciją „Dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo“, kuri bus pateikta šalies įstatymų leidėjams bei Vyriausybės struktūroms.

1 Comment

  1. Antanas

    Kažkoks keistas nepilnavertiškumo sindromas- Klaipėdos situaciją jūrinėje Europoje važiuoti aptarti į Vilnių. Manau, kad dėl savo nepilnavertiškumo komplekso taip ir stumiame savo miestą į bažnytkaimio statusą. Toks renginys turėjo būti Klaipėdoje ir ne vien su savamoksliais lektoriais, o su ekspertais. Kalbėti apie jūrinę valstybę darosi nedrąsu, nes sparčiai tampame tik pajūrio valstybe. Klaipėdos gatvėje dabar sunku sutikti ne tik policininką, bet ir jūreivį. Pirmieji bijo savo kontorą palikti , o antrieji , gaila, bet baigia išnykti. Jūrinę valstybę turime pradėti kurti nuo pradžių. Kiek lietuvaičių stoja į Aukštąją jūreivystės mokyklą? Tai rimtas ženklas apie pokyčius, apie dreifą į pajūrio valstybę.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Siekiama, kad „Independence“ dirbtų daugiau Lietuvos jūrininkų

Seimo Jūrinių reikalų komisija ketvirtadienį vykusiame posėdyje domėjosi, kokios šiuo metu yra sudarytos ir jūriniame sektoriuje veikiančios vykdomosios valdžios komisijos. ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Politika

1 ir 2 centų monetos išliks?

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Iš Žardės tvenkinio dingusią salą žada grąžinti atgal

„Ši sala, atkeliavusi į Žardės parko tvenkinį, tegul bus Klaipėdos universiteto dovana miestui artėjančio gimtadienio proga. Mums, kaip mokslo įstaigai, ...
2024-03-26
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This