Net ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių visais metų laikais į Klaipėdos pajūrį pirties malonumų mėgėjus viliojusi pirtis Smiltynėje yra nuostolinga ir jos gali nelikti. Biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai” nepajėgia jos išlaikyti, nes savivaldybė neleidžia didinti kainų.
„Klaipėdos paplūdimių” pateikti duomenys byloja, kad pajamos iš pirties veiklos kasmet mažėja. 2019 metais buvo gauta 24,6 tūkst. eurų, 2020 metais – 16 tūkst., o pernai – jau tik 13 tūkst. Eur pajamų. Be abejo, pajamų sumažėjimą įtakojo ir Covid-19 pandemija. Tačiau „Klaipėdos paplūdimiai” įvardija ir kitas priežastis: keltų per kuršmares grafikas, atstumas nuo kelto iki pajūrio nežavi darbuotojų ir lankytojų.
Viešoji pirtis veikia ištisus metus. Ją aptarnaujančiam personalui 2021 metais išleista 17,4 tūkst. eurų – daugiau nei gauta pajamų. Tokia tendencija išliko ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Visas pirties ūkines išlaidas (malkos, elektra, vanduo, santechnika, etc.) „Klaipėdos paplūdimiams” tenka kompensuoti.
Arčiausiai Baltijos paplūdimio šalyje esančią viešąją pirtį „Klaipėdos paplūdimiai” eksploatuoja nuo 2014 metų. Tada savivaldybė ir patvirtino „fizinės gerovės teikimo”, tai yra, pirties paslaugų kainą vienam lankytojui: 2,9 Eur už 1 valandą. Nuo to laiko ši kaina nesikeitė. 2020 metais įstaiga prašė savivaldybės ją didinti, bet pritarimo nesulaukė.
Šiuo metu yra parengtas Klaipėdos miesto tarybos sprendimo projektas dėl šios pirtelės patalpų išnuomojimo verslui. Ar būsimasis nuomininkas tęs pirties veiklą – nežinia.
Klaipėdos miesto savivaldybė turi ir dar vieną viešąją pirtį pajūryje – II Melnragės gelbėjimo stotyje. Taip pat valdo legendomis apipintą viešąją pirtį Trilapio gatvėje. Kelis kartus buvo pasišauta parduoti pastarosios pirties valdančios bendrovės „Vildmina” akcijas, bet vietos politikai to daryti neišdrįso. Dėl pirtelės pajūryje privatizavimo kol kas aistrų nekyla.
Dabartinei valdžiai, kad tik kažką uždaryt vis.
Pirtis privalo veikti, nėra ką čia diskutuoti. Savivaldybė turėtų daugiau nuveikti, kad kuo daugiau ir įvairesnių sveikatongumo centrų būtų, čia vienintelė įstaiga kuria mes galime pasidžiaugti. Ją uždarius Klaipėda praras savo veidą
Na negalima įspėti kas, kur ir kieno kišenėje. O jau taip aišku, nes ne visi geba dirbti kai ta kišenė nesiekia džipo, kaip Klaipėdoje. Va tokie mūsų išrinktieji.
Negerai būtų, kad pirčių ant jūros kranto neliktų. Tos pirtys, Klaipėdos vizitinė kortelė. Nei vienas miestas negali pasigirti tokia pramoga. Atvykstantys sužavėti, ir vietiniai gyventojai turi nemenką malonumą. reikia pasukti galvas kaip išlaikyti, o neuždaryti. Turime jūrą, o šaltesniuoju periodu nėra ką veikti prie jos.
Balansas turi būti, reikia griežtinti bilietų kontrolę ir pakelti jų kainą !
Iš kur tų pajamų bus pakankamai, jeigu kiek kartų ėjau į pirtele, tiek jokio čekio negavau.Spėju ir į kasą darbuotoja nemušė, o savo, arba ir aukščiau sėdinčio kišenes papildė…
Viena pastabėlė. Net priėmus spręndimą dėl nuomos, pirtelė išliks, nes nuomos paskirtis išliks ta pati – pirtis.
Jau kažkam parūpo …
aišku kaip dieną, kažkas iš miesto galingųjų nusprendė įsidėti sau į kišenę tą vargšę pirtelę.