P0

Nuomonės

Meilė Ukrainai ir jos kaina

Rytas Staselis
2022-05-25


Svarbiausi Kremliaus agentai Vakaruose ėmė intensyviai dirbti savo juodą darbą. Tikslas  – įbauginti civilizuotą pasaulį galima Ukrainos karine pergale prieš Rusiją. Esą vakariečiai galėtų būti ramesni, jeigu šiuo metu būtų užfiksuota esama padėtis dviejų kariaujančių šalių frontuose (t.y. Ukraina galutinai atsisakytų trijų savo administracinių sričių arba maždaug 25% tarptautiškai pripažintos teritorijos), padėtų „išlaikyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidą”. Po to vėl būtų galima užsiimti visų trokštamais verslais.

Ar sutiktume su kuo greičiausia įmanoma Ukrainos naryste ES, jeigu dėl to Lietuvai tektų iš paramos gavėjos tapti bendro ES biudžeto donore?Martyno Vainoriaus nuotr.

Šią savaitę iš kailio nėrėsi vienu politikos guru laikomas buvęs JAV valstybės sekretorius Henry’is Kissingeris, dienraštyje „The New York Times” raginęs Ukrainą susitaikyti su teritoriniai praradimais. Tačiau tuojau gavo į nosį: Ukrainos pareigūnai atrėžė, kad tokie tariamieji „taikos balandėliai” dėl p. Putino įnorių sutiktų jam paaukoti ne tik Baltijos šalis, bet ir Lenkiją…

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tuo pačiu metu užsiminė, kad jo šaliai perdavus ukrainiečių kariuomenei kelis šimtus sovietinės gamybos tankų, Vokietija neįvykdė pažado perduoti lenkų kariuomenei kompensacijos tankais „Leopard-2”. Vokietijos lyderiai kol kas tyli.

Austrijos politikai Europos Sąjungoje (ES), anksčiau abejoję Ukrainos galimybėmis rastis bloko narių gretose, dabar jau kalba, kad ukrainiečių siūlymai šalies pokariniam atstatymui panaudoti dabar areštuotas Rusijos centrinio banko atsargas „kertasi su teisinės valstybės principais”.

Tokiame fone pasigirsta ir švelnesnių hipotezių. Antai JAV, siekdamos pasaulio rinkose kompensuoti rusiškos kilmės naftos praradimus, jau kelias savaites neoficialiai derasi su kvazi-marksistine Venesuelos vyriausybe, žadėdamos, kad anksčiau įvestos ekonominės sankcijos šiai šaliai už žmogaus teisių pažeidimus gali būti sušvelnintos, jeigu Venesuela pasaulio rinkoms pristatys atitinkamą kiekį naftos. O juk buvo laikas, kada Venesuelos vyriausybė globalioje žiniasklaidoje buvo įvardijama kaip blogis Nr. 1.

Dar imta kalbėti apie Baltarusiją ir jos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką. Esą Ukrainos saugyklose užblokuotus milijonus tonų grūdų (Ukraina – viena svarbiausių jų tiekėjų pasaulyje) tiesiausiai į rinkas galima būtų vežti per Baltarusiją į Baltijos šalių uostus (Ukrainos, Baltarusijos ir Baltijos šalių geležinkelio vėžės yra vienodo pločio). Už tokią paslaugą, vengiant realaus bado Afrikos kontinente grėsmės, esą Minsko diktatoriui gali būti leista eksportuoti tam tikrą dalį kalio trąšų, kurias Baltarusija galėtų plukdyti per Klaipėdos uostą. Nes trąšų trūkumas rinkose – taip pat prielaida tam pačiam badui rastis.

Kol kas nieko neteko girdėti, ką apie tokią idėją mąsto Lietuvos politikai ir pareigūnai. Gal tokia idėja – pernelyg silpnai girdima, kad pasiektų jų ausis. Galbūt.

Tačiau atrodo, kad visi pasaulyje ima galvoti apie tai, į kokius kompromisus galima linkti. Neišduodant Ukrainos interesų, bet ir jaučiant atsakomybę dėl globalių problemų, kurias bene vienu rankos mostu sukūrė p. Putino beprotybė.

Yra dar keletas klausimų, į kuriuos būtų sveika atsakyti sau patiems, kad neįsivaizduotume esantys šventesni už Popiežių.

Tarkime: ar sutiktume su kuo greičiausia įmanoma Ukrainos naryste ES, jeigu dėl to Lietuvai tektų iš paramos gavėjos tapti bendro ES biudžeto donore? Kitaip tariant, jei šiais metais, pasak ES paramos centro, ES parama sudarys 2022 m. Lietuva iš ES sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie 1,33 mlrd. eurų, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,92 mlrd. eurų, CEF transporto dalies – apie 144 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymui – apie 40 mln. eurų, ar sutiktume vardan Ukrainos su atvirkštiniu procesu – per milijardą eurų skirti Ukrainos reikalams?

Arba, pavyzdžiui, ar sutiktume Ukrainai atiduoti visą naujausiaisiais laikais įsigytą modernią ginkluotę – šarvuotus transporterius, priešlėktuvinės gynybos ir artilerijos sistemas žinodami, kad šios įrangos niekas nekompensuos, o ji gali padėti ukrainiečių kariams pasiekti laimėjimų fronte?

Tataigis, kad nelengva. Lygiai taip pat, kaip nelengva kitiems.


    2022-05-25

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt