Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį be jokių diskusijų vienbalsiai pritarė, kad pirtelė ant jūros kranto, Smiltynėje, būtų perimta iš biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai” ir išnuomota verslui. Kada tai įvyks, kokios bus paslaugų kainos ir ar išliks pirties funkcija, Tarybos narių nedomino.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad „Klaipėdos paplūdimiai” nepajėgia pirtelės išlaikyti, nes savivaldybė neleidžia didinti kainų.

„Klaipėdos paplūdimių” pateikti duomenys byloja, kad pajamos iš pirties veiklos kasmet mažėja. 2019 metais buvo gauta 24,6 tūkst. eurų, 2020 metais – 16 tūkst., o pernai – jau tik 13 tūkst. Eur pajamų. Be abejo, pajamų sumažėjimą įtakojo ir Covid-19 pandemija. Tačiau „Klaipėdos paplūdimiai” įvardija ir kitas priežastis: keltų per Kuršmares grafikas, atstumas nuo kelto iki pajūrio nežavi darbuotojų ir lankytojų.

Viešoji pirtis veikė ištisus metus. Ją aptarnaujančiam personalui 2021 metais išleista 17,4 tūkst. eurų – daugiau nei gauta pajamų. Tokia tendencija išliko ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Visas pirties ūkines išlaidas (malkos, elektra, vanduo, santechnika, etc.) „Klaipėdos paplūdimiams” tenka kompensuoti.

Arčiausiai Baltijos paplūdimio šalyje esančią viešąją pirtį „Klaipėdos paplūdimiai” eksploatuoja nuo 2014 metų. Tada savivaldybė ir patvirtino „fizinės gerovės teikimo”, tai yra, pirties paslaugų kainą vienam lankytojui: 2,9 Eur už 1 valandą. Nuo to laiko ši kaina nesikeitė. 2020 metais įstaiga prašė savivaldybės ją didinti, bet pritarimo nesulaukė.

Klaipėdos miesto savivaldybė turi ir dar vieną viešąją pirtį pajūryje – II Melnragės gelbėjimo stotyje. Taip pat valdo legendomis apipintą viešąją pirtį Trilapio gatvėje. Kelis kartus buvo pasišauta parduoti pastarosios pirties valdančios bendrovės „Vildmina” akcijas, bet vietos politikai to daryti neišdrįso. Dėl pirtelės pajūryje privatizavimo kol kas aistrų nekyla.