Klaipėdos miesto Jūrinės kultūros koordinacinės taryba nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri bandys pasirūpinti, kad būtų sukurta vizualizacija, kaip atrodytų ant šiaurinio molo atstatytas Baltasis švyturys, ir išsiaiškinti, kiek preliminariai galėtų kainuoti jo statyba.

1884-aisiais, kai galutinai buvo baigta šiaurinio molo statyba, gruodžio 16 d. jo gale atidarytas švyturys. Jis skleidė raudonos spalvos šviesą. Šis švyturys buvo vadinamas Baltuoju. Neringos muziejų nuotr.

Idėją atkurti šį vienu iš senosios Klaipėdos simboliu buvusį statinį kilo farologui Aidui Jurkšui tuomet, kai Uosto direkcija ėmė rekonstruoti dabartinius molus.

„Tai ypatingas daiktas, legendinis dalykas, tūkstančiais atvaizdų paplitęs po visą pasaulį. Yra išlikę jo brėžiniai. Vienas toks dar buvo Piliavoje pastatytas. Kaip Lietuvos marinistikos simbolis jis yra numeris vienas. Retas atvejis švyturių istorijoje, kad žinoma net tiksli jo pastatyta data – 1884 metų gruodžio 16-oji. Nuotrauką pasidaryti ten būtų šventas reikalas. Po milijoną asmenukių pasklistų jau per vieną sezoną”, – antradienį vykusio minėtosios komisijos posėdžio metu kalbėjo A. Jurkštas.

Jis teigė, kad prasidėjus molų rekonstrukcijai įsivaizdavo, jog atstatytas švyturys galėtų būti navigacinis objektas ir kreipėsi tiek į Uosto direkciją, tiek į Susisiekimo ministeriją, bet šios institucijos atsakė, kad toks objektas nereikalingas kaip navigacinė priemonė, esą jis galėtų atlikti tik edukacinę, estetinę funkciją, tad ir lėšų tokiam projektui uostas negalėtų skirti.

Entuziastas sakė labai daug tikėjęsis iš prezidento, kuris yra klaipėdietis, tačiau iš Prezidentūros sulaukė tik informacijos, kad ji „dėmesingai susipažino” ir kreipėsi į Susisiekimo ministeriją bei uostą. Paisydamas Susisiekimo ministerijos patarimo A. Jurkštas dar kreipėsi ir į Kultūros ministeriją. Savivaldybės administracija esą palaiko idėją ir siūlo bandyti ją realizuoti per kultūros paveldo sritį.

„Yra trys keliai: arba melsti, prašyti uosto projektuoti kaip papildomą navigacinį objektą, arba atstatinėti kaip kultūros paveldo objektą, arba statyti kokį nors supaprastintą modelį, ženklą. Dėl to aš kategoriškai nesutikčiau. Manau, kad protingiausia būtų eiti per kultūros paveldą. Galit arba duoti judesį, arba sunaikinti”, – kreipdamasis į komisiją sakė A. Jurkštas.

Komisijos pirmininkas, Lietuvos laivų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigė, jog kol nebus politinės valios, jis sunkiai įsivaizduoja, kad toks projektas galėtų būti realizuotas. Pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokio objekto atstatymas nėra numatytas nei miesto, nei uosto bendruosiuose planuose. G. Kuktos nuomone, pirmiausia reikėtų turėti ir vizualizaciją, kaip ant dabartinio molo atrodytų toks švyturys.

Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Dalia Gun tikino, kad nuo molų rekonstrukcijos projekto niekaip neįmanoma nukrypti jau vien dėl to, kad jam yra skirtas europinis finansavimas.

„Kad taps navigaciniu įrenginiu – be šansų”, – sakė ji, visgi negalėjusi tiksliai atsakyti, kokios pozicijos laikytųsi direkcija, jei atsirastų iniciatoriai, kurie ryžtųsi įgyvendinti tokį projektą ant šios įmonės valdomo molo.

Komisijos narys, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra teigė, kad norint judėti toliau, būtina žinoti ir preliminarią projekto kainą.

„Jei būtų vizualizacija ir kaina, atsirastų kūnas. Jei tik pinigai problema – yra visokių būdų jų rasti. Jei yra direkcijos nenoras leisti, irgi yra kelių. Idėja puiki, reikia kojų tam reikalui”, – sakė A. Aušra.

A. Jurkštas teigė, jog, jo nuomone, toks švyturys „tikrai ne milijonus kainuotų”, nes kalba eina apie maždaug 9 metrų aukščio, dviejų metrų skersmens statinį su šešiais langais ir ažūrine tvorele.

Galiausiai buvo sutarta, jog komisija sudarys darbo grupę, kuri rūpinsis vizualizacijos parengimu ir aiškinsis galimą statybų kainą.

ISTORIJA

1884-aisiais, kai galutinai buvo baigta šiaurinio molo statyba, gruodžio 16 d. jo gale atidarytas švyturys. Jis skleidė raudonos spalvos šviesą. Šis švyturys buvo vadinamas Baltuoju.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Iki jo vedė siauruko geležinkelio bėgiai, skirti aptarnauti švyturį (vežti anglį į jį) bei remonto ir priežiūros darbams. 

Švyturys buvo susprogdintas traukiantis Vermachtui 1945-aisiais. 

Baltasis švyturys buvo vaizduojamas ant Mėmelio notgeldo – laikino sunkmečio pinigo, taip pat ant 200 litų banknoto.