Ukrainiečių bendruomenės uostamiestyje atstovai norėtų, kad Klaipėdoje būtų įkurta atskira mokykla, kurioje ugdymas vyktų ukrainiečių kalba, tačiau savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigia, jog tai neįmanoma dėl patalpų stokos.

Jau žinoma, jog naujaisiais mokslo metais Klaipėdoje mokyklas lankys ne mažiau nei 1000-tis ukrainiečių, nors, pasak L. Prižgintienės, „šie skaičiai dar augs”.

Šiuo metu savivaldybės pavaldumo mokyklas uostamiestyje lanko 793 mokiniai iš Ukrainos, iš jų 677 vaikai lanko mokyklas rusų dėstomąja kalba, 106 – lietuvių kalba, dar 10 mokosi specialiosiose mokyklose.

Ketvirtadienį su ukrainiečių ugdymu susijusios problemos buvo pristatytos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams. Posėdyje dalyvavo ir ukrainiečių bendruomenės atstovai.

Pasak šios bendruomenės narės, LCC bakalaurės mokytojos Marynos Moroz, Klaipėdoje šiuo metu yra 40 ukrainiečių kalba galinčių dėstyti aukštąjį išsilavinimą turinčių pedagogų, tarp kurių dalis yra baigusių LCC ir Klaipėdos universitetą.

Jos teigimu, daugelis dabartinių ukrainiečių moksleivių norėtų mokytis pagal lietuvių ugdymo programas, bet ukrainiečių kalba – esą jiems lietuvių ugdymo programa atrodo patraukli ir priimtina.

„Mano dukterėčia sako, kad lietuviška programa yra kur kas efektyvesnė”, – teigė M. Moroz, pridūrusi, jog tiems vaikams, kurie sugrįš mokslų baigti į Ukrainą, reikės pažymos apie išklausytą ukrainiečių kalbos kursą.

Bendruomenės atstovų duomenimis, apklausus vieną beveik 300 mamų grupę, iš jų apie 82 proc. šiais metais į tėvynę grįžti neplanuoja.

Pasak L. Prižgintienės, savarankiškai savivaldybė šitų sprendimų priimti negali, „nes Lietuvoje kol kas nėra įteisintas ugdymas ukrainiečių kalba”. Šiuo metu Švietimo, sporto ir mokslo ministerijoje yra sudaryta darbo grupė šiems klausimams spręsti – ji parengs atitinkamas rekomendacijas.

„Laukiame tų rekomendacijų, nes visos programos turi būti akredituotos, įteisintos, o kol kas taip nėra”, – sakė ji.

Be to, viliamasi, jog daugiau aiškumo dėl ukrainiečių ugdymo turėtų atsirasti ir po jau rytoj, penktadienį, Klaipėdoje viešėsiančio ministerijos atstovo, kuris Maksimo Gorkio progimnazijoje susitiks su ukrainiečių bendruomenės nariais aptarti minėtų su ukrainiečių vaikų ugdymu susijusių problemų.

Komiteto narė Judita Simonavičiūtė patarė ukrainiečių bendruomenės atstovams iki rugsėjo apsispręsti, kokia – lietuvių ar ukrainiečių – dėstomąja kalba vaikai norėtų mokytis, kartu teigusi, jog tiems vaikams, kurie su tėvais nuspręs pasilikti Lietuvoje ar Europoje, geriau rinktis mokymąsi lietuvių kalba.

Savo ruožtu vicemeras Arvydas Cesiulis, pritardamas L. Prižgintienei, replikavo, jog šitie klausimai yra Vyriausybės, o ne komiteto kompetencijos lygmens.

Kartu sutarta, jog ir savivaldybės administracijos, ir pačių ukrainiečių laukia karšta vasara, per kurią teks išspręsti nemažai su jų vaikų integracija į uostamiesčio mokyklas susijusių problemų.