Lietuvos jūrų muziejaus baseinuose spėriai taisosi pavasarį atgabenti iš pajūrio Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai – nusilpę ir ligoti pamestinukai. Šiemet jų buvo rasta net 22, trijų išgelbėti muziejaus specialistams, deja, nepavyko. Išgelbėtieji mažyliai – jau ne bevardžiai.

Šįkart vardai pamestinukams buvo renkami bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.

„Tarnybos siūlymu šalies moksleiviai rinko vardus ruoniukams iš Raudonojoje knygoje esančių Lietuvos augalų, kurių buveinės – šalia Baltijos jūros pavadinimų, pavadinimų – pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė. – Mažiesiems ruoniukams, išmestiems prie Baltijos jūros krantų, vardus rinko moksleiviai, atvykę į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą bei siųsdami vardų pasiūlymus. Sulaukėme daugiau kaip 300 vardų, tačiau ne visi jie atitiko nustatytas taisykles. Žinduolius pavadinti pasiūlyta daugybe unikalių ir puikiai skambančių vardų, pavyzdžiui, šiurpiu, vikiu, dirsuole, smilte, laibeniu, svila ir kitais. Dažniausiai vaikų pasiūlyti vardai ruoniukams – pajūrinė zunda, raktažolė pelenėlė, paprastasis kardelis ir porinis česnakas. Akivaizdu, kad siūlydami vardus Lietuvos moksleiviai domėjosi saugomomis rūšimis ir smalsavo, kas auga Baltijos jūros pakrantėse ir Vakarų Lietuvoje“.

Daugiausia vardų ruoniukams atsiuntė moksleiviai iš Vilniaus. Itin aktyvi buvo Antakalnio progimnazijos 2C klasė ir darželis-mokykla „Vilija“. Visi devyniolikos vardų „autoriai“ bus apdovanoti Lietuvos jūrų muziejaus prizais.

Jūrų muziejuje sveikstantys ruoniukai pavadinti Smiltės, Vikio, Svilos, Kardelio, Šiurpio, Zundos, Gvazdiko, Sotvaro, Plaurečio, Laibenio, Mėlyto, Skiautalūpio, Vikšrio, Dobilo, Lūgnės, Česnako, Blizgės, Dirsuolės ir Slyvos vardais.