Vargše, pamestinuke Klaipėda, apsigink nuo Skulptūrų parko darkytojų ir neleisk nukelti paminklų tarybinių karių kapinėse (16)

Mums rašo
Virginija Jurgilevičienė
2022-06-08

Šiuo metu vyksta gyventojų apklausa dėl Klaipėdos miesto tarybinių karių memorialo. Klausiama, ar viską palikti kaip dabar yra, ar viską nugriovus, suteikti naują architektūrinį įvaizdį tarybinių karių kapavietei.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasirodo, kad Klaipėdos miesto administracija jau žino, jog teks griauti memorialą. Jie sovietinio memorialo nukėlimui ir išvežimui prašo skirti 100 000 eurų. O kokia suma bus skirta naujo memorialo projektuotojams ir statytojams? Suma neaiški, bet matomai didžiulė.

Klaipėda, kurios administracija paprašė pinigų tarybinių karių memorialo sunaikinimui, atrodo kaip pamestinukė, nežinanti savo istorijos.

Įdomu, kas poną Gintarą Neniškį konsultuoja? Jeigu Vitalijus Juška tai, apsaugok, Viešpatie, Klaipėdą nuo tokių konsultantų. Šiam valdininkui, kuris nesidomi Klaipėdos miesto istorija ir kuria savo, iš tikro reikia suteikti barbaro vardą.

Daug nesiplėsiu, bet Klaipėdos miesto skulptūrų parko sudarkymas yra nusikaltimas prieš tuos, kurie gyveno, gyvena ir dar gyvens Klaipėdoje. Ponui valdininkui V. Juškai, prieš teikiant Skulptūrų parko rekonstrukcijos projekto sąlygas, reikėjo perskaityti Johano Zembrickio veikalo „Klaipėda XIX amžiuje“ II tomą psl. 107. J. Zembrickis rašė, kad 1818 m. susirinkę garbūs klaipėdiečiai nusprendė vietoj kelių nedidelių bendruomeninių kapinių įkurti naujas bendras kapines, o buvusias panaudoti visuomenei naudingiems tikslams.

Ilgametis Klaipėdos miesto valdžios atstovas Alfonsas Žalys domėjosi Klaipėdos istorija ir, kaip pritinka garbingam klaipėdiečiui, vykdė tęstinumą, t.y. vietoj kapinių įrengė Skulptūrų parką. Nepriklausomos Lietuvos valdžia, kuri Klaipėdos miesto istorijoje turės Vytauto Grubliausko valdymo periodą, numojo ranka į 1818 m. klaipėdiečių sprendimą kapines paversti parkais ir sodu. A. Žalio nutarimą iš kapinių padaryti parką pavadino sovietiniu, negarbingu. Šių dienų valdžia sprendimus, kurie buvo priimami Klaipėdos miesto prūsiškajame periode, vėliau tarybiniame laikotarpyje, išvadino netinkamais, nekultūringais.

Mūsų pseudopatriotai nusprendė Skulptūrų parkui sugrąžinti kapinių dvasią, atstatant žymiems klaipėdiečiams paminklus, kapinių tvoras, vartus, kapinių takus ir t.t. Dėl dvasių gal klystu, nes bus formuojamos vaikų žaidimų, krepšinio aikštelės. Gėdingas miksas, patyčios išėjusiems klaipėdiečiams. Liūdna, tačiau reikia konstatuoti, jog V. Grubliauskas ir Co siūlo nesilaikyti XIX a. istorijos perimamumo, o istorinę praeitį išmesti į šiukšlyną. Vietoj Klaipėdos miesto tradicijų tęstinumo primetė kaimietišką kapinių tvarkymo kultūrą.

Panašiai elgiasi ir su tarybinių karių memorialu. Klaipėda nuo kitų Lietuvos miestų skiriasi tuo, kad turėjo ilgamečius okupantus – vokiečius, kurie tyčiojosi iš mūsų protėvių. Lietuviai Klaipėdoje 1923 m. balandžio naktį nuvertė svarbiausius vokiškus paminklus. Kilo didžiulis skandalas, išėjo protestuoti 10 000 miesto vokiečių, o skundas pasiekė net Tautų Sąjungą. Grasinta pradėti svarstymus dėl Klaipėdos atėmimo.

Klaipėdos mieste tapo tradicija, atgavus Nepriklausomybę ar užgrobtas žemes, nukelti okupantų paminklus tuoj pat po istorinio įvykio. Tai normali, drąsi ir ryžtinga akcija, verta pagarbos. Kai ima ir prisimena paminklus po 30 metų, tai jau tik pigus politinis šou, kuris remiasi bandos jausmu. Tuos praeities skaudulius patriotliberalai ir patriotkonservatoriai išpylė į viešą erdvę „kibirais“. Autoritetas Darius Kuolys labai subtiliai paprašė nekariauti su kaulais.

Pasikartosiu, Klaipėdos miestas yra pamestinukas, nes atsisakė miesto istorijos tęstinumo ir neturi autoritetų, kurie pigius, emocijas skatinančius politikus, visuomenės veikėjus sugėdintų ir gražintų pagarbą Klaipėdos miesto istorijai. Miesto autoritetu nebent galėtų būti pirmasis Nepriklausomos Klaipėdos vadovas Vytautas Čepas.

Pasidavę tapininės minios reikalavimams, ponai ruošiasi sunaikinti architekto, miesto vyriausiojo dailininko Petro Šadausko idėją, skydais dengti kalaviją, tarytum Lietuva būtų ginama nuo rytų ir vakarų agresorių, kuriuos teko savo kailiu patirti klaipėdiečiams. Apie skydų ir kalavijų prasmę architektas P. Šadauskas papasakojo „Vakarų ekspreso” žurnalistei 2009 m. vasario 7 d. straipsnyje „Kaip Klaipėdoje nutilo betono gulbių giesmės”.

Simbolį, kuris skirtas ginti, saugoti ir globoti Klaipėdą ir Lietuvą, nutarta nugriauti. Kitaip kaip mankurtais desovitizacijos iniciatorių negalima pavadinti.

Stabdykime barbarų siautėjimą, neleiskime Klaipėdoje viešpatauti godumui ir kvailumui. Balsuokime, kad memorialas liktų nepakeistas, viską palikime kaip dabar yra.

Tiesa, mano kolega Virginijus Partaukas, kaip ir V. Čepas, siūlo kompromisinį variantą – nukeliant memorialo akcentus, išsaugoti kalaviją. Jis viename iš plakatų, kuris skirtas švietimo darbuotojams rašo: „Pedagogai, kaip panaudojote TSRS kareivių kapinių paminklus vaikų kritinio mąstymo, patriotizmo ir neapykantos okupantams ugdymui? Tingėjote ar liberalai neleido?” Kitame plakate klaipėdiečių jis klausia: „LTSR paminklai mūsų urapatriotams tik akis, ar ir sąžinę graužia dėl jų kolaboravimo okupantams 50 metų ir t.t.?” Manau, kad mano kolegos plakatai yra geri, nes skatina klaipėdiečius kritiškai mąstyti.

V. Partaukas yra pasipiktinęs, kad nepateikė apklausai papildomų pasirinkimų. Jis mano, kad neįtraukusi daugiau variantų, mero komanda išsityčiojo iš klaipėdiečių, nuvertino apklausos prasmę.

Šis tekstas – asmeninė autorės nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.

Žymos: | | | | | | | | | |

Komentarai (16):

Atsakymų į “Vargše, pamestinuke Klaipėda, apsigink nuo Skulptūrų parko darkytojų ir neleisk nukelti paminklų tarybinių karių kapinėse”: 16

  1. Antanas parašė:

    Kai kuriems veikėjams laikas nuo laiko užkliūva Alfonso Žalio veikla Klaipėdos mieste. Nežinau, bet man tai panašu į didelį pavydą ir psichinę negalią, kuri trukdo pripažinti realybę. Alfonsas Žalys, tai žmogus, kuris padarė daugiau, nei galima buvo tais laikais padaryti , jis nuprausė aprūkusią Klaipėdą, vatinkų ir kerzavų batų miestą pavertė inteligentišku ir gana moderniu miestu. Nors Klaipėda pokaryje neteko istorines šaknis saugojusių gyventojų, joje apsigyveno daug svetimos kultūros ir tradicijų neturinčių žmonių, bet Žalys sugebėjo Klaipėdą net ir tomis sąlygomis paversti lietuvišku miestu, atvedė į miestą Universitetą, kurio kūrėjais dabar dedasi daug žąsinų. Tai buvo Klaipėdos aukso amžius. Problema tame, kad vos prakutęs koks politikas dar ir dabar neša plunksnas į Vilnių, Klaipėda neturi šiam kraštui šimtmečiais ištikimos inteligentijos, kol kas vien praeiviai, kurie neturi supratimo kokia Klaipėda buvo, kokia ji yra ir kokia ji turėtų būti.

  2. Klaipėdis parašė:

    Ciocė Virginija pamiršo pareikalauti atstatyti Stalino paminklą. Minusas AK už šios ponios nuolatinių verksmų publikavimą.

  3. Ivan parašė:

    Iš kur Klaipedoje (Memeli)atsirado giviantoiaj,mėstėčiaj?Nacai!Varykit iš miesto!!!…I rėzėrvacia…

  4. Erlandas parašė:

    Visa vata pradėjo lįsti iš pakampių. Griaut nusikalstamos Rusijos paliktą okupacinį mėšlą, staiga kažkokia istorija tampa. 🙂

  5. Hansas parašė:

    Komunistinės lervos paistalai. Jedinstvos chebrai šitas „istorijas” pasakok.

  6. vaje vaje parašė:

    Ponia, išsitaisykite klaidas, pavyzdžiui, gražintų, desovitizacija, jau nekalbant apie kablelius…Beje, jau čia vietomis ne nuomonė , o kai kurių žmonių šmeižtas, ir taip klaidinami skaitytojai. Kokią teisę ji turi vadinti žmones barbarais? Ir koks žemas jos lygis, jei ji neskiria kaulų nuo balvonų, ir cituoja D.Kuolį?

  7. Kažkas nesveiko. parašė:

    Šis tekstas – faktų, datų, minčių, teiginių, neiginių maišalynė. Kraupu skaityti. Vargšė Klaipėdos istorija. Pasirodo, ją gali darkyti kas tik nori, kaip tik nori. Kiekvienas sakinys – nesąmonė.

  8. Štai parašė:

    Štai ir paaiškėjo jos ir Patrauko sponsoriai, gavo nurodymą priešintis, nes nemokės atlyginimo, dugnas…

  9. Jonas iš priemiesčio parašė:

    Šita moteriškaité – tikra sovietizmo
    patriotė ir propagandistě. Juk tai žinomoji draugė ir gerbėja paties Titovo, liudnai garsėjusio juodinant Lietuvos pokario partizanų kovas prieš okupantus.

  10. laimei parašė:

    ši motriškėlė (ale kovotoja visuomenininkė kaip ir toks Adrijanovas) tėra paparasčiausi sovietinės okupacijos mylėtojai. NULIS lieka nuliu save verte.

  11. Gediminas parašė:

    Klaipėda pralaimi Vilniui, Kaunui, nes miestas be pamatų, kuris linguoja, krypuoja ir pats nežino kur, kaip ir miesto liberalai. Gaila, kad miesto ateitis vystoma ne vadovaujantis Zembrickio istorija, bet visokių apsišaukėlių
    Laikas miestui įgauti stuburą, gerbti savo istoriją.

  12. vaje vaje parašė:

    Man tai ta moteris Pamestinukkė,tokia vargšių vargšė,prieštaraujanti pati sau,viename pezale ji rašo taip,kitame jau kitaip,viena ssakinys prietarauja antram ir t.t. Labai panašu į vieną pedagogę (buvusią) Vilniuje.Gal trūksta meilės,šilumos,dėmesio ar veiklos??? Nieko verta rašliava.

  13. Anonimas parašė:

    Barbarai viska naikino kas vokiska buvo, kas 700 metu gyvavo . Tai kodel dabar tarybinius paminklus laikyti !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Verslas

LEZ darbuotojai pasigenda geresnio susisiekimo

Vasarą pirmą kartą atlikto skirtingose Klaipėdos laisvosios zonos (LEZ) investuotojų įmonėse dirbančių daugiau kaip 500 respondentų tyrimo duomenimis, teritorijos darbuotojai ...
2024-10-10
Skaityti daugiau

Draugas su uodega

58 proc. gyventojų nebalsuotų už politiką, kuris pasisako prieš gyvūnų apsaugą

Didžioji dalis šalies gyventojų pasisako už griežtesnę gyvūnų apsaugą, rodo tyrimų bendrovės „Norstat LT“ apklausa, atlikta gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti ...
2024-10-10
Skaityti daugiau

Kultūra

Skulptūrų parke - Ingajos koncertas

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 18 val., Klaipėdos skulptūrų parko centrinėje aikštelėje vyks solo atlikėjos Ingajos koncertas. Ingaja savo kūrybai įkvėpimo ...
2024-10-07
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This