Lietuvai nuotaiką periodiškai pagadina ekspertų klausimas: kodėl per daugiau nei tris dešimtmečius neužgeso politinio Kremliaus naratyvo retransliavimo centras rytų Lietuvoje? Klausimas taip ir lieka be padoresnio atsakymo, o paišymas įvairių socialinių projektų šakėmis „ant rusiškos propagandos vandens“ neduoda jokių rezultatų. 

… ir kaskart tų ekspertų išvedžiojimų šešėlyje lieka Klaipėda, turinti tą pačią bėdą kaip ir rytų Lietuva. Šios mano miesto bėdos neleidžia pamiršti tik feisbuko dalyviai, atvirai vadindami Klaipėdą „vatos“ sostine.

Arūno Marčausko fotokoliažas

Paskutinis toks įspūdingesnis priminimas nuskambėjo iš garsaus komiko Olego Šurajevo lūpų: „…ne paslaptis, kad Klaipėdoje yra daug rusų, kurie mėgsta didingą istorinę tėvynę. Bėgiodamas Klaipėdoje pastebėjau labai nedaug Ukrainos vėliavų, čia, aišku, subjektyvus vertinimas, bet po Vilniaus ar Kauno, kur visur jaučiasi palaikymo dvasia – Klaipėda atrodo labai liūdnai. Bet dar pamačiau mašiną. JUODĄ MERSEDESĄ su Rusijos herbu, su užrašu prie numerių: „Visų Rusijos reikalų ministerijos – ministerijų – ministerija.” ANT JUODO VOKIŠKO MERSEDESO, priekyje AMERIKIETIŠKO DOLERIO SIMBOLIS. Man gan simboliška visa šita vatinė veidmainystė: vokiškas automobilis, mašinos savininkas meldžiasi amerikietiškam doleriui, bet save tapatina su rusais ir Rusija, NES DIDINGA“.

Manote, kad į tokį viešą Klaipėdos apibūdinimą deramai sureagavo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas ir du jo vicemerai – konservatorius Arūnas Barbšys ir buvęs liberalas Arvydas Cesiulis? Ne! Nesureagavo!

—–

(Čia ir toliau remiuosi oficialiais VRK duomenimis).

Keitėsi Klaipėdos gyventojų skaičius. 1989 metais mūsų buvo apie 203 tūkstančiai. Šiandien mūsų –  tik apie 149 tūkstančiai.

Keitėsi Lietuvos partijų reitingai, keitėsi balsavimo rezultatai į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą ir tik atvirai prokremliški uostamiesčio politikai sugebėjo išlaikyti praktiškai stabilų elektorato kiekį.  

1995 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvavo 54 292 balso teisę turintys klaipėdiečiai. Prokremlines Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pajėgas Klaipėdoje savo balsais tada parėmė beveik 6500 rinkėjų. Anuomet mūsų miestą išgelbėjo tik uostamiesčio liberalų, centristų ir socdemų laikinas gebėjimas susimesti politines šmutkes į koaliciją „Klaipėdos kelias“ (ir kur jos visos, tos koalicijos partnerės, šiandien?).

2019 m. Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimuose dalyvavo 50 764 (50 729) balso teisę turintys klaipėdiečiai. Prokremlinės uostamiesčio pajėgos sulaukė iš viso 6000 (vos penkiomis šimtinėmis mažiau nei 1995 m.) rinkėjų palaikymo. O jei minimų pajėgų – rinkimų komitetas „Titov ir teisingumas” (surinko apie 3 tūkst. balsų), politinė partija „Rusų aljansas“ (apie 2 tūkst. balsų) ir rinkimų komitetas „Rusakalbė Klaipėda“ (apie 1 tūkst. balsų) – atstovai dar prieš rinkimus būtų susivieniję, suvieniję savo potencialų rinkėją ir gerai pasispardę, tai mandatais (turint omeny bendrą uostamiesčio rinkėjų aktyvumą) ne tik būtų nunešę libersąjūdiečius, bet ir tapę lygiais konservatoriams – užimtų antrą-trečią vietą Klaipėdos miesto taryboje.

Ar labai patiktų toks miestas Lietuvai, mūsų NATO sąjungininkams ir padoresnėms ES valstybėms?

Ar mūsų sąjungininkei Ukrainai labai patiktų trečias pagal dydį Lietuvos miestas, miestas-uostas, kuriame viešieji asmenys atvirai teigtų, kad: RUSIŠKŲJŲ OKUPANTŲ ĮVYKDYTOS SKERDYNĖS BUČOJE YRA TIK FEIKAS.

Oi, atleiskite, betgi panašiai viskas ir vyksta.

Bene žymiausia rusakalbė Klaipėdos politikė, buvusi miesto tarybos narė, buvusi ilgametė miesto SAVIVALDYBĖS (!) įmonės „Klaipėdos autobusų parkas“ vadovė, šiandien – visuomeninės organizacijos „Rusakalbė Klaipėda“ pirmininkė Jelizaveta Daugininkienė viešojoje erdvėje išsityčiojo iš Bučos skerdynių, liepė nepykdyti rusų karinio laivo ir pagrasino, kad Ukrainą remiantys lietuvaičiai paskęs savo išmatose.

Ar kaip nors į šį viešą atvirai prokremliškos Klaipėdos politikės pareiškimą ir grasinimą sureagavo uostamiestį valdantis prasto politinio džiazo trio: meras Kongas-Grubliauskas, konservas Barbšys ir buvęs libas Cesiulis?

Ne! Nesureagavo!

Atvirai prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir jos sąjungininkę Ukrainą vykdoma informacinė veikla Klaipėdoje nėra baudžiama?

Atleiskite, ponas Klaipėdos mere Vytautai Grubliauskai, ar tamstai tikrai nėra aišku, kad buvusi tamstos kolegė J. Daugininkienė reprezentuoja 6000 atvirai prokremliškų klaipėdiečių koloną? Ar tamstai nėra aišku, kad savo seilėtu tylėjimu tamsta tik gimdote jų ryžtą veikti prieš Lietuvą ir Ukrainą? Ar tamsta tikrai nesuvokiate, kad tamstos kabinete vykęs buvusių Klaipėdos merų susirinkimas dėl sovietinių paminklų griovimo yra tik niekingas figos lapelis, kuriuo bandote pridengti savo neryžtingumą ir bailumą?  

—–

Trumpas intarpas tiems, kurie bandys aiškinti, kad rusakalbio rinkėjo portretą Klaipėdoje keičia jų provakarietiška jaunoji karta. Tikrai? Jei taip manote, tai dar kartelį peržvelkite mano teksto pradžioje pateiktus skaičius: 6500 ir 6000.  

—–

Vieša paslaptis, kad po kiekvienų rinkimų į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą valdančiąją daugumą formuodavę arba siekdavę ją sugriauti naujai išrinkti miesto politikai balansuodavo ant kelių balsų trūkumo ribos.

Todėl neskubančių jungtis prie vienos ar kitos politinės pusės rusakalbių miesto tarybos narių balsai visuomet tapdavo auksiniais. Penktoji kolona Klaipėdos miesto taryboje išmoko tai vertinti ir tuo prekiauti. Jie reikalaudavo būti lepinami ir popinami anei Klaipėdai, anei Lietuvai naudingais uostamiesčio valdžios sprendimais. Tapo bjauria norma jiems atleisti už elgesį, kuris nebūtų toleruojamas Lietuvos Respublikos Seime.

Manau, kad prasidėjus rusofašistų agresijai prieš Ukrainą, Klaipėdoje niekas nepasikeitė! Ir akivaizdžiausias to įrodymas – Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko inicijuota miestiečių apklausa dėl sovietinių paminklų nukėlimo Klaipėdoje.

Tiek buvę Klaipėdos miesto tarybos nariai, tiek buvę V. Grubliausko komandos nariai, tiek procedūrinius miesto valdymo reikalus išmanantys neoficialiuose pokalbiuose (kodėl neoficialiuose, kažkas ne taip su mūsų demokratija) šiandien teigia, kad minima apklausa yra juridiškai perteklinis dalykas, kad apklausa – tik politinis pačio neryžtingiausio Klaipėdos mero V. Grubliausko išskaičiavimas, siekiant pasiteisinti prieš Ukrainai nepalankius rusakalbius Klaipėdos rinkėjus. Gi remiantis visais turimais įstatymais ir teisės aktais sovietiniai paminklai tikrai galėjo būti nuimti jau iki gegužės 9 dienos.

—–

Ar ši bjauri Klaipėdos miesto politikų bendradarbiavimo su prokremliškais veikėjais tradicija kažkada baigsis? Bent jau prie šios uostamiestį valdančios trejybės – mero V. Grubliausko, vicemerų konservo A. Barbšio ir buvusio libo A. Cesiulio – ne.

Man pačiam argumentuoti tiesiog nėra būtina. Mestelėkite patys akį į šių trijų atseit politikų feisbukų paskyras, skęstančias pozityvizmo liūne. Jei išmestume iš jų paskyrų pareigas – meras, vicemeras – tai būtų tik aktualių klausimų vengiančių klaipėdiečių feisbukų taburetės, ant kurių gali lipti ir pakarti savo politinę karjerą.

POST SCRIPTUM

Ir vis dėlto primenu, kad minėto Klaipėdos mero Kongo V.G. inicijuota apklausa baigsis jau birželio 13 d. Kas bus toliau? Minčių yra. Bet apie tai – kitame tekste.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.