Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį konstatavo, kad Lietuvos Vyriausybės nutarimas ir Nacionalinio saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada, kuriuose pripažinta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės OAO „Belaruskalij“ sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra pagrįsti ir teisėti.

Kolegija, kurią sudarė teisėjai Gintaras Kryževičius, Ernestas Spruogis ir Dalia Višinskienė, išanalizavusi Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, akcentavo, kad Europos Sąjungos teisės kontekste nacionalinį saugumą užtikrinti išimtinai turi nacionaliniai subjektai, t. y. Lietuvos valstybė, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos (tai yra esminė valstybės funkcija), taip pat piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, tai nėra Europos Sąjungos funkcijų sritis.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, atsižvelgė į tai, kad Europos Sąjunga netiesiogiai ir Jungtinės Amerikos Valstijos tiesiogiai taiko ribojančias priemones OAO „Belaruskalij“ atžvilgiu. Todėl LVAT nuomone, Lietuvos valstybė ne tik galėjo, bet, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, privalėjo įvertinti pareiškėjo sandorius, potencialiai sudarančius grėsmes ir riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pasak LVAT, kadangi Europos Sąjunga nustatė ribojimus kalio chlorido (kalio karbonato) prekybai į Europos Sąjungą, o pareiškėjas užsiima būtent tokio pobūdžio prekių gamyba, prekyba ir pervežimu, todėl turėjo patirti ribojimus sutarties su „Lietuvos geležinkeliais” atžvilgiu. Priešingu atveju net ribojančios priemonės, kurias nustatė Europos Sąjungą bendrai Europos Sąjungos saugumo politikai užtikrinti, taptų
neveiksmingomis, net menamomis.

LVAT, išnagrinėjęs OAO „Belaruskalij“ prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jų netenkino.