P0

Mums rašo

Vėl suskambės dainos ir šokiai Klaipėdoje!

Doc. Algirdas Šumskis, Lietuvos vakarų krašto dainų šventės meno vadovas ir direktorius
2022-06-10


Lietuvos vakarų krašto dainų šventė Klaipėdoje – tai bene didžiausias ir skaitlingiausias renginys, menantis turtingą ir prasmingą Lietuvos Dainų švenčių vyksmą bei Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto indėlį į bendrą Lietuvos kultūros ir ypač Dainų švenčių istorijos aruodą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Prieš 95 metus – 1927-ųjų metų birželio 6 d. Klaipėdos miestas, o kartu ir visa Mažoji Lietuva, atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių bei krašto Direktorijos sutelktų pastangų dėka, Šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. O ką turime šiandien?!

Kaskart, rengdamas kokį nors chorų renginį, ypač Dainų šventę, susimąstau, kokia gi chorinės muzikos, Dainų švenčių tradicijų mūsų mieste, o ir visoje Lietuvoje ateitis, ir visada sau atsakau bei noriu tuo tikėti – labai šviesi! Labai šventai tuo tikiu!

Laikmetis daro savo ir įveda pataisymus mūsų planams. Ryškiausias – COVID-19 pandemija, kurios išvarginti ir vėl imamės rengti dainų šventes, atsitiesti nuo karantino… Ir jei prieš pandemiją buvo stebimas Lietuvos chorų pakilimas, tai dabar su nerimu laukiu šios Dainų šventės. Kokia ji bus, klausiu savęs…

Tai tikras išbandymas mums visiems, jau įpratusiems „užsisėdėti“ namuose, virtualiose interneto svetainėse, net darbuose iš namų… Taip, tai tikrai patogu ir žymiai efektingiau darbuotis, o ir gyventi…, bet kur mūsų tradicijos, kur mūsų bendravimo kultūra, kur muzika, ypač chorinė muzika, jos gilios tradicijos, juk dar nėra virtualių dainų švenčių ar ir jų laukia tokia ateitis?

Pasaulyje vėl žvanginami ginklai, vėl blogio jėgos kėsinasi į tautą, žmogų, laisvę. Didžiausias pasipriešinimas tam – tautinė savimonė, tautinis atsparumas, tautinė kultūra ir meilė savo kraštui, ugdykime tai savyje. Čia mūsų stiprybė!

Pasaulis neturi to, ką turime mes, – mūsų tautos savasties ir pasididžiavimo šaltinį – Dainų šventes! Lietuvos dainų švenčių tradiciją, kaip saugotiną ir puoselėtiną tautos nematerialaus paveldo vertybę, aukštai įvertino pasaulinė organizacija UNESCO. Klaipėdos miestas buvo ir yra vienas iš Dainų švenčių vertybių ir tradicijų gynybos bei puoselėjimo bastionų, savo turtinga praeitimi ir dabartimi tiesianti tiltus į ateitį, į mūsų visų ateitį! Mes vis dar turime kuo pasididžiuoti: juk puoselėjame ne tik turtingą chorinės kultūros ir Dainų švenčių tradiciją, esame sukaupę didžiulę patirtį, bet turime ir vietą – Vasaros koncertų estradą, kuri yra sudedamoji ir neatskiriamoji šio paveldo dalis. Tai it sakrali vieta, kurioje vyksta Dainų šventės. Tai vieta, kurioje liudijame savo tautos tvirtumą, vienybę, taurumą, orumą, ji mums tarytum aukuras, kuriame dega šventoji Dainų švenčių ugnis, kurią kiekvienas lietuvis nešioja savo širdyje, o kai visi susilieja į didžiulę Dainų šventę, Lietuva atgimsta, išsivalo, pagražėja…. To neturime prarasti, tai būtina išsaugoti!

Dainų šventė – tai mūsų tautos sakralinė vieta, tartum tautinės ir chorinės kultūros bažnyčia, kurioje vyksta Dainų švenčių apeigos, atlaidai, kaip aukščiausias tautos dvasinis virsmas, kurioje liudijama bei išpažįstama tautos savastis, būdas ir būtis. Dainų šventė – tai tautą telkiantis veiksnys, tai kvietimas santarvei, vienybei, siekiui kurti, taurinti, gražinti Lietuvą, tai kvietimas aukai, prasmingam būdui gyventi ir dirbti ne dėl asmeninės, bet dėl Lietuvos gerovės – „Vardan tos…“.

Štai Dainų švenčių pamatinės Tautos giesmės vertybės, kurios kiekvieno mūsų širdyse, įprasmintos menine kalba, tampa tautos stiprybės ir gaivos šaltiniu, trykštančiu iš seniausių amžių gelmių į nūdieną, yra permąstomos ir aktualizuojamos ne tik Dainų šventėje, bet ir kasdienybėje, mus taurina ir stiprina tikėjimu, kad esame, tikėjimu, kad būsime čia, savo bočių, senelių, tėvų ir mūsų pačių mylimame krašte, savo LIETUVOJE. Tai ir yra mūsų Dainų švenčių esmių esmė ir prasmė!

Taigi, Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslai labai aktualūs nūdienos kontekste – lietuviška daina ugdyti jaunąją kartą gėriui ir grožiui, skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas.

Birželio 12 d., 17 val., Lietuvos vakarų krašto dainų šventė vyks Klaipėdoje, Vasaros koncertų estradoje. Šiemetinėje Klaipėdos dainų šventėje dalyvaus per 280 meninių kolektyvų ir daugiau nei 6500 dalyvių iš visos Lietuvos (iš Akademijos, Ariogalos, Baisogalos, Darbėnų, Didkiemio, Dituvos, Dovilų, Dusetų, Elektrėnų, Endriejavo, Gargždų, Ginkūnų, Joniškio, Juknaičių, Jurbarko, Kaišiadorių, Kaltinėnų, Kalvarijos, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Kretingalės, Kretingos, Kruonio, Kupiškio, Kuršėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Lentvario, Linkuvos, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Naujosios Akmenės, Naujosios Vilnios, Nemenčinės, Neringos, Nevarėnų, Norkaičių, Pagėgių, Pakruojo, Pakuonio, Palangos, Panevėžio, Pasvalio, Plikių, Plungės, Priekulės, Prienų, Ramygalos, Raseinių, Raudondvario, Rietavo, Rokiškio, Rozalimo, Rudaminos, Rusnės, Salantų, Skaudvilės, Skuodo, Šaukėnų, Šeštokų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Švėkšnos, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Ukmergės, Utenos, Užvenčio, Vainuto, Veiviržėnų, Ventos, Vėžaičių, Vievio, Vilainių, Vilkaviškio, Vilkyčių, Vilniaus, Žemaičių Naumiesčio) bei kolektyvas iš Kopenhagos (Danijos).

Šventėje pamatysime platų meninės raiškos spektrą. Tai chorai ir vokaliniai ansambliai, tautinių instrumentų orkestrai ir ansambliai, šokėjai. Šventės dieną vyks Klaipėdos kariliono muzikos koncertas, eitynės, tautodailininkų ir amatų mugė ir kt.

Visų šventės rengėjų ir organizatorių vardu bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ Tarybos vardu nuoširdžiai kviečiame visus klaipėdiečius ir jų svečius, šventės rėmėjus ir dalyvius į Lietuvos vakarų krašto dainų šventę, pabūkime kartu, paliudykime, kad esame nuostabi tauta, mylinti savo kraštą ir jos turtingas tradicijas.

Taigi švęskime prasmingai savo šventę, iškiliai ir išdidžiai, dainuokime iš širdies į širdį, skelbkime tautos gyvenimo giesmę!


    2022-06-10

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt