Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose niekaip iš vietos nepajuda civilinė byla, kurioje bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ir uostamiesčio savivaldybės valdoma „Klaipėdos vanduo“ skundžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTSPI) nurodymą pašalinti senąjį nuotekų tinklą.

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai. Oro grupės nuotr.

Pernai gruodį teismo posėdis užtruko vos kelias minutes, nes paaiškėjo, jog „Grigeo Klaipėda” pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą – ji nori įteisinti dar 1989-1991 m. pagal tuo metu galiojusius reikalavimus suformuotą nuotekų tinklą. Kadangi tam neprieštaravo nei „Klaipėdos vandens”, nei VTSPI atstovės, galiausiai nuspręsta bylos nagrinėjimą stabdyti, kol išsispręs su minėto tinklo įteisinimo galimybe susijusios aplinkybės.

Ne ką ilgiau truko ir po daugiau nei pusmečio surengtas kitas šios bylos posėdis. „Grigeo Klaipėda” advokatas Dainius Burdulis paprašė prie bylos prijungti dokumentus, kurie esą įrodo, jog ši įmonė atlieka „aktyvius veiksmus” siekdama įteisinti tinklą, o tai padarius – atidėti bylos nagrinėjimą, nes pavykus įteisinti tinklą jos nagrinėjimas būtų perteklinis, savavališkos statybos fakto neliktų.

Taip pat advokatas paprašė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Valstybinių miškų urėdiją bei uostamiesčio ir Klaipėdos rajono savivaldybes.

Anot D. Burdulio, urėdija buvo išsakiusi poziciją, kad jokie tinklo griovimo ar statymo darbai jos teritorijoje būtų negalimi, o jei teismas atmestų bendrovių ieškinį, urėdija būtų tiesiogiai įtraukta į tokį procesą. Savivaldybės prašomos įtraukti, kaip subjektai, kuriems galėtų atsirasti reikalavimai iš „Grigeo Klaipėda” pusės.

Advokatas dėstė, kad dabar yra nebeaišku, ar „Grigeo Klaipėda” pirmtakas Celiuliozės ir popieriaus kombinatas buvo subjektas, kuris galėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes tinklo tiesimo iniciatorius buvo tuometinė Klaipėdos valstybinė vandens tiekimo įmonė. Pačius darbus turėjo atlikti valstybinio pavaldumo subjektai, o statybos leidimų išdavimas tuo metu buvo vietinės valdžios funkcija. Teisininkas darė prielaidą, kad tai galėjo padaryti tuometinis Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas. Tinklų pridavimo eksploatacijon faktas fiksuotas Klaipėdos miesto valdyboje. 

„Jei „Grigeo Klaipėda” patirtų nuostolių ir nuspręstų reikalauti jų atlyginimo, atsakovais galėtų būti abi savivaldybės”, – aiškino D. Burdulis.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Mantas Ūsas nusprendė patenkinti prašymą dėl trečiųjų šalių įtraukimo ir davė laiko joms parengti savo atsiliepimus. Tačiau dėl jo paties ir proceso dalyvių atostogų kitas posėdis jau bus surengtas tik antroje rugsėjo pusėje.

Rugsėjį Šiaulių apygardos teisme turėtų vykti ir pirmasis baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų yra pareikšti „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų, posėdis.