Praėjusiais metais 44-ios investuotojo statusą turinčios Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios bendrovės pasiekė bendrą 1,22 mlrd. EUR apyvartą – 30% daugiau nei 2020 m. arba tiek pat, kiek rekordiniais 2018-aisiais. Šių metų prognozes kol kas sunkina nežinomybė dėl energijos ir žaliavų kainų, pasaulio ekonominės padėties ir karo Ukrainoje baigties.

Didžiausią pernykštį Klaipėdos LEZ įmonių apyvartos šuolį lėmė polimerų ir energetikos srities kompanijų veikla, glaudžiai susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis. Kita vertus, didesnį ar mažesnį pajamų augimą pernai fiksavo absoliuti dauguma LEZ investuotojų.

Savo ruožtu bendras Klaipėdos LEZ įmonių eksportas, pernai siekęs 594 mln. EUR, buvo 24% didesnis nei 2020 m. Toks LEZ įmonių rezultatas prilygsta 1,7% visos Lietuvos eksporto.

LEZ veikiantys investuotojai pernai taip pat sumokėjo 75 mln. EUR mokesčių (Sodros, PVM ir GPM) – 17% daugiau nei užpernai. Klaipėdos LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje pernai sudarė 269 mln. EUR arba 1,2% daugiau nei užpernai, o iš viso LEZ investuotojų bendruomenė uždirbo 106 mln. EUR grynojo pelno – apie 3 kartus daugiau nei 2020 m.

Investuotojo statusą turinčių įmonių darbuotojų skaičius – apie 2300 – atėjus ir išėjus keliems investuotojams per metus praktiškai nepakito. Iš viso Klaipėdos LEZ teritorijoje veikia daugiau kaip 100 įmonių ir dirba apie 5000 darbuotojų: greta oficialių investuotojų veikia dar bent dukart tiek aptarnaujančių logistikos, apsaugos, priežiūros bei kitų verslų.

Prieš 20 metų įkurtoje Klaipėdos LEZ veikiantys Lietuvos ir užsienio investuotojai yra įgyvendinę ir suplanavę 782,7 mln. EUR investicijų. Didžiausius praėjusių metų Klaipėdos LEZ naujų investicijų ir plėtros projektus pernai įgyvendino bendrovės „Rehau“, „Retal Baltic Films“,  „Roteksas“, „Elme Metall“, „Glassbel Baltic“, „Pack Klaipėda“, „Capella Baltic“, „Gelsta“, „Elektrinio transporto sistemos“ ir „Orion Global PET“.