Tirdami vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų kiekius nuotekose bei Latvijos ir Lietuvos vandens telkiniuose, mokslininkai padarė išvadą, kad daugelyje vietų plačiai vartojamų vaistų koncentracijos siekia arba viršija nustatytas aplinkai pavojingas vertes. Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje. Visi šie Latvijos ir Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai – tai projekto „MEDWwater – Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas” dalis. Projekto metu siekiama surasti sprendimų taršai mažinti.

„Buvau įsitikinusi, kad vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų bus rasta tiek nuotekose, tiek upėse, į kurias jos patenka, tačiau didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad kai kurių plačiai vartojamų farmacinių medžiagų kiekis artėja prie aplinkai pavojingų koncentracijų, o kai kur netgi jas viršija,“ – pasakoja projekto vadovė, Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos instituto“ mokslininkė Ieva Putna-Nymanė. Ji pripažįsta, kad žmonių sveikata labai priklauso nuo medicinos, tačiau pabrėžia, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti ir apie tai, jog  žmonės taip pat labai priklausomi ir nuo juos supančios aplinkos „sveikatos“ būklės.

Ištirta daugiau nei 100 mėginių

Praėjusių metų vasarą ir žiemą Latvijoje ir Lietuvoje surinkta daugiau nei 60 nuotekų mėginių iš 16 nuotekų valymo įrenginių, tiek pat vandens mėginių paimta iš įvairių vandens telkinių nuotekų priimtuvų. Mėginių cheminė analizė atlikta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijoje, pažangios laboratorinės įrangos pagalba nustatant 25 įvairių vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijas.

Kaip pripažįsta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto biomedicinos mokslų daktaras Sergejus Suzdalevas, tyrimų rezultatai mokslininkų per daug nenustebino.

„Didesnėje dalyje tirtų valyklas pasiekiančių bei išvalytų nuotekų mėginių dominuoja skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos, tokios kaip ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis“ , – pasakoja S. Suzdalevas.

Jo teigimu, priešuždegiminiai vaistai gausiai vartojami tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, todėl juose esančių medžiagų dideli kiekiai patenka į nuotekų valymo įrenginius, dalis jų ir į vandens telkinius.

„Nerimą kelia tai, kad, pavyzdžiui, vidutinės diklofenako koncentracijos daugelyje vandens telkinių yra artimos arba aukštesnės nei Europos Komisijos rekomenduojama aplinkos kokybės standarto vertė, siekianti 10 nanogramų (ng) medžiagos vienam litrui. Aplinkai pavojingos ibuprofeno koncentracijos yra viršijamos beveik visuose tirtuose vandens telkiniuose, išskyrus Kretingos rajone esančią Tenžės upę“, – pasakoja mokslininkas.

Vadovaujantis anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, panaši situacija yra ir kitose ES valstybėse narėse.

Daugiausiai nuperkama vaistų diabetui gydyti

Projekto partneriai, įskaitant Latvijos valstybinę vaistų agentūrą ir Lietuvos Vaistų kontrolės tarnybą, taip pat apibendrina duomenis apie abejose šalyse parduotus vaistinius preparatus nuo 2018 metų iki 2020 metų. Rezultatai rodo, kad abejose šalyse farmacinių medžiagų vartojimo įpročiai yra panašūs.

Pavyzdžiui, iš pasirinktų 25 vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų daugiausia suvartota metformino – per trejus metus tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje jo parduota daugiau nei 100 tūkstančių kilogramų. Surinkti duomenys apie parduotų vaistinių preparatų apimtis buvo palyginti su aptiktomis vaistinių medžiagų koncentracijomis neišvalytose nuotekose. Kaip ir buvo tikėtasi, tiesioginės sąsajos nenustatyta, nes vaistų likučių koncentracijos nuotekose labiau priklauso nuo veikliosios medžiagos pobūdžio.

Rengs rekomendacijas

„Norėtųsi padėkoti visoms projekte dalyvaujančioms nuotekų valykloms bei aktyviai bendradarbiaujančiai ir tyrimus remiančiai Latvijos vandens tiekėjų bei nuotekų tvarkymo asociacijai. Nors nuotekų valymo įrenginiai nėra suprojektuoti taip, kad nuotekas visiškai išvalytų nuo vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų, tyrimas atskleidė, kad jie pajėgūs taršą sumažinti 33-80 procentais“ , – aiškino mokslininkė I. Putna-Nymanė.

Ištyrus 25 vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijas nuotekose ir vandens telkiniuose, pasibaigus projektui mokslininkai paskelbs, kokią žalą aplinkai gali sukelti juose aptinkami vaistų likučių kiekiai.

Be mokslinės tiriamosios dalies projekte taip pat numatyta informacinė šviečiamoji kampanija dėl vaistų poveikio aplinkai ir tai, kokiu būdu ir kam reikia atiduoti pasibaigusio galiojimo ar nebevartojamus vaistus.

INFORMACIJA

Projekte dalyvauja mokslininkai, aplinkos ekspertai ir kiti specialistai iš Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, Kuržemės planavimo regiono, Latvijos valstybinės vaistų agentūros, Lietuvos valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Klaipėdos universiteto, taip pat Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos  instituto“.

Interreg V-A Latvijos – Lietuvos programos 2014 – 2020 metų projektas „Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ (MEDWwater LLI-527) įgyvendinamas nuo 2021 metų vasario mėnesio iki šių metų pabaigos. Jo bendras biudžetas yra beveik 700 tūkstančiai eurų. Projekto bendrasis finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo yra šiek tiek daugiau nei 572 tūkstančiai eurų.