Jau ateinantį pirmadienį Klaipėdos miesto tarybos Kolegija turėtų apsispręsti, kurį iš 4 pasiūlytų Žvejų rūmų rekonstrukcijos variantų žadama įgyvendinti.

Kad lengviau būtų apsispręsti, penktadienį popiet Žvejų rūmuose lankėsi keletas miesto Tarybos narių, administracijos atstovės, vicemeras Arūnas Barbšys ir trumpam pasirodęs meras Vytautas Grubliauskas.

Palmiros Mart nuotr.

Politikams išsamią ekskursiją po šiuo metu 40-metį švenčiančius Žvejų rūmus pravedė įstaigos direktorius Alvydas Lenkauskas, aprodęs visus užkaborius.

Pasidžiaugęs gana neblogai atnaujinta žiūrovų sale, direktorius pagrindinį dėmesį skyrė probleminėms rūmų vietoms bei pasenusiai įrangai, didžioji dalis kurios čia tarnauja nuo sovietmečio.

Pasak A. Lenkausko, didžiausia jų problema yra salės apšildymas bei ventiliacija. Nemažai rūpesčių kelia ir pasenusi kanalizacija, laikmečio realijų nebeatitinkanti scenos įranga, per maža orkestro duobė, repeticijoms skirtų patalpų trūkumas, neužtenka ir grimo kambarių, kai koncertuoti atvyksta dideli kolektyvai ir kt.

Pusantros valandos trukusią ekskursiją, ją pradėjęs nuo rūsio patalų, kuriose užtrukta prie itin sudėtingos salės apšildymo sistemos, direktorius baigė ant rūmų stogo.

Būtent čia, ant stogo, pasak Klaipėdos kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Skiotytės-Radienės, būtų galima įrengti kavinę bei sukurti erdves įvairiems renginiams. Tokia galimybė atsirastų, jei miesto politikai pasirinktų brangiausią rūmų rekonstrukcijos variantą. Šio varianto norėtų ir Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė. Už ne mažiau kaip 38 mln. eurų būtų galima ne tik iš esmės atnaujinti pagrindinį pastatą, bet ir pastatyti priestatą.

Priestatas, pasak K. Skiotytės- Radienės, būtų statomas pirmiausiai, o jį pastačius čia galėtų persikraustyti Žvejų rūmų administracija, kol vyks jau pagrindinio pastato rekonstrukcija. E. Deltuvaitės teigimu, minėtame priestate vietą galėtų rasti ir po įvairias miesto vietas išsimėtę savivaldybės bibliotekos filialai.

Tuo metu pamatęs, kokį didžiulį plotą užima rūmų stogas, Aidas Kaveckis neabejojo, jog čia dar liktų vietos ir saulės elektrinei įrengti.

Ar politikai ryšis pasirinkti brangiausią galimybių studijos rengėjų pasiūlytą Žvejų rūmų rekonstrukcijos variantą, turėtų paaiškėti jau pirmadienį.

INFORMACIJA

Žvejų rūmai – vienintelis kultūrinės paskirties centras pietinėje miesto dalyje. Išskirtinės rūmų vertybės yra 1050 vietų salė, tipiškas Klaipėdai raudonų plytų mūras, pastatas yra urbanistinis miesto orientyras. Rūmuose veikia 4  teatrai, 4 chorai, 2 tautinių šokių kolektyvai, Bendruomenių namuose veikia 20 senjorų kolektyvų, vienijančių apie 350 narių.