Apeliacinis teismas dar kartą konstatavo, jog kaltinamąją tapusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ turtas ir toliau turi būti areštuotas, tačiau kartu panaikino tą pirmos instancijos nutarties punktą, kuriuo dalimi statinių įmonei buvo uždrausta netgi naudotis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

AB „Grigeo Klaipėda“ nuosavybės teisė į jai priklausančius statinius pirmą kartą buvo apribota dar 2020 m. sausį Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu. Tokio apribojimo terminas vis buvo tęsiamas. Paskutinį kartą taip padarė Šiaulių apygardos teismas, kurio nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas iki lapkričio 12 d.

Kaip ir šių metų pradžioje, kai šis teismas buvo priėmęs analogišką sprendimą, taip ir šįkart „Grigeo Klaipėda“ advokatas Linas Sesickas padavė skundą Apeliaciniam teismui. Anot teisininko, Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo nemotyvuota, šabloniška, neindividualizuota, joje tik atkartoti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, nenurodant, kodėl būtina iš naujo skirti tokią procesinę prievartos priemonę. Akcentuota ir tai, kad areštas iki šios nutarties jau nebegaliojo devynias dienas – Šiaulių apygardos teismas nepasinaudojo teise pratęsti terminą, o bendrovė per tą laikotarpį bendrovė nesiėmė jokių veiksmų šiam turtui perleisti, sunaikinti ar sugadinti.

Advokatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas dar ir uždraudė bendrovei naudotis vandens pakėlimo siurbline, dujine bei biokuro katilinėmis ir dėl to „Grigeo Klaipėda“ esą iš esmės negali vykdyti savo tiesioginės veiklos, nes siurblinė naudojama pakelti vandenį, be kurio neįmanomas technologinis gamybos procesas, o katilinėse sumontuoti katilai, kuriais gaminama šiluma kartono džiovinimui. Ankstesniais prokuratūros ir teismų sprendimais nebuvo ribojama bendrovės teisė naudotis šiais statiniais, buvo tik uždrausta jais disponuoti.

Taip pat skunde advokatas dėstė, kad įmonė Aplinkos apsaugos departamentui pateikė patikslintą nendrių pjovimo Kuršių mariose planą, gegužės 12 d. pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį su uostamiesčio savivaldybe ir jos valdoma AB „Klaipėdos vanduo” dėl paviršinio vandens išleistuvų modernizavimo, buvo patvirtinta ir jos įgyvendinimo veiksmų programa.

Skundą išnagrinėjęs teisėjas Nerijus Meilutis konstatavo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas įmonės nekilnojamajam turtui buvo paskirtas pagrįstai, bet daliai jo buvo nustatytas neproporcingas apribojimų mastas. Jis panaikino tą Šiaulių apygardos teismo dalį, kuria buvo uždrausta „Grigeo Klaipėda” naudotis vandens pakėlimo siurbline, dujine ir biokuro katilinėmis.

INFORMACIJA

Šiaulių apygardos teismas baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos numato pradėti nagrinėti rugsėjį.

Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų: Robertui Krutikovui, Vasilij Jefimov, Arūnui Skierui, Aivarui Petrokui, Irmantui Zubrui, Vidmantui Mačiukui, Ritai Liakstutytei, Arūnui Pasvenskui, Rimantui Jonui Bieliauskui, Martynui Butkevičiui, Gintautui Pangoniui, Tomui Eikinui, Žygimantui Žilevičiui ir Rimai Ivaškevičienei.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.