Gegužės pabaigoje vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdis, kurio diskusijų epicentre buvo vidinės uosto gatvės, jungiančios jo pietus ir šiaurę, bei centrinio ir pietinio išvažiavimų/įvažiavimų į uostą klausimai. Diskutuojant buvo prieita prie išvados, kad vidinis uosto transporto  koridorius – Nemuno gatvė – yra neatsiejamai susijęs su pietiniu Klaipėdos aplinkkeliu.

Tačiau posėdžio dalyviams, sprendžiant iš posėdžio protokolo, pristatyti pasiūlymai ne kaip greičiau patobulinti vidines ir išorines jungtis, o kaip išvengti jau „barzdotų” sprendinių įgyvendinimo.

Po diskusijos, per kurią dūsauta apie galimus milžiniškus šio projekto kaštus, nutarta „kreiptis į ir (arba) organizuoti susitikimą su Krašto apsaugos ministerija dėl karinio mobilumo paketo klausimų ir galimų sąlyčio taškų vykdant pietinio aplinkkelio statybos (taip pat ir Nemuno g. jungties) projektą”. O taip pat ir „išanalizuoti ES lėšų gavimo galimybes”.

Algis Latakas, uosto direkcijos generalinis direktorius, pažymėjo, kad Nemuno gatvės projektas, suskirstytas į tris etapus, yra sudėtingas. Pasak jo, ne paskutinėje vietoje ir klausimas, kokia būtų nauda pabaigus šį projektą ir visiškai įrengus Nemuno gatvę.

Kastytis Macijauskas, Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas, priminė, jog dar 2007 m. miesto bendrajame plane buvo įforminta, kad išvažiavimui iš uosto skirti trys koridoriai. Visi jie iš esmės reikalingi transporto judėjimui gerinti. Todėl visos uosto krovos kompanijos turėtų būti suinteresuotos Nemuno gatve, kaip bendru koridoriumi (vidine uosto magistrale).

Posėdyje buvo pasidžiaugta, kad „yra susiklausymas tarp miesto ir uosto”, o atsiradę nauji aspektai – karinis mobilumas, žalumas, tvarumas, taip pat įpareigoja papildomai didinti uosto konkurencingumą.

Į A. Latako, klausimą, kodėl šis projektas neplėtojamas, direkcijos Plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys atsakė, kad buvo nagrinėjama galimybė išvengti tunelio po Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža – jis esąs labai brangus. Be to, reikia išpirkti Nemuno gatvėje esančią privačią nuosavybę.

Karolis Grigalauskas atkreipė dėmesį, kad jo atstovaujama įmonė Centrinis Klaipėdos terminalas „būtų centre viso aptariamo sprendinio”. Jis teigė, kad  „ankstesnis sprendinys, paruoštas prieš 15 metų, tikrai buvo toliaregiškas” ir atkreipė dėmesį į „žalumo kryptį” – esą reikia nepamiršti ir atliktos geležinkelio kelio studijos, kurios tikslas – įvertinti, kaip nuo autokelių perkelti krovinius ant geležinkelių.

Profesorius Vytautas Paulauskas pasiūlė naudoti kitų uostų patirtį (pvz., Antverpeno) ir sujungti šiaurinę ir pietinę uosto dalis (su jungtimi į pietinį aplinkkelį) vienu pramoniniu keliu, pritaikytu visiems kroviniams gabenti. Tuomet, esą atsirastų operatyvumas ir pačiame uoste, rastųsi galimybė greitai manevruoti tarp greta esančių kompanijų. Pasak jo, svarbus ir karinio mobilumo klausimas.

Rimantas Juška, atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog jo vadovaujamoje bendrovėje „Klaipėdos Smeltėje“ sparčiai auga krovos rodikliai, bet iš esmės didelė dalis (63 proc.) krovos vykta iš laivo į laivą. Tai yra, kroviniai neišvažiuoja iš uosto teritorijos. Jis priminė, kad norit iš „Begos“ atvežti krovinį į „Klaipėdos Smeltę“ reikia apvažiuoti 10 km kilpą miesto gatvėmis. Nors atstumas tarp šių įmonių – tik kilometras.

A. Latakas, atsakydamas į V. Paulausko pasiūlymus, teigė kad šiaurinės uosto dalies sujungimas su pietine dalimi būtų sunkiai įgyvendinimas, nes „Dangės upė būtų rimta kliūtis”, o svarstant tokią opciją galimai ir Šiaurės pr. galėtų būti įjungtas į šį žiedą.

Anot uosto vadovo, yra sutarimas pietinio Klaipėdos aplinkkelio klausimą svarstyti kartu su Nemuno g. jungties klausimu, bet esą „yra tam tikras pavojus, kad sujungus kelis projektus, tikėtina, reikšmingai kis ir skaičiuojamoji įgyvendinimo kaina.”

Nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nei ją valdančiai Susisiekimo ministerijai, nei Vyriausybei šie uosto jungčių klausimai niekada nebuvo prioritetas. Savivaldybės iniciatyva jie kartais būdavo įtraukiami į tam tikrus pažadų projektus, siekiant gauti naudos valstybės reikmėms, bet labai greitai, tradiciškai, užmirštami.

Klaipėdos miesto savivaldybės mero Vytauto Grubliausko nuomonės šiuo klausimu posėdžio protokole nėra užfiksuota, nors posėdyje jis dalyvavo.