P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Nemuno gatvės vingiai Klaipėdos uosto jungčių akivaruose (10)

Artūras Šulcas

Artūras Šulcas
2022-07-05


Gegužės pabaigoje vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdis, kurio diskusijų epicentre buvo vidinės uosto gatvės, jungiančios jo pietus ir šiaurę, bei centrinio ir pietinio išvažiavimų/įvažiavimų į uostą klausimai. Diskutuojant buvo prieita prie išvados, kad vidinis uosto transporto  koridorius – Nemuno gatvė – yra neatsiejamai susijęs su pietiniu Klaipėdos aplinkkeliu.

Nemuno gatvė prasideda miesto pietuose, ties Sulupės g., ir tęsiasi iki senamiesčio. Tiesa, vietomis yra pramonės perkirsta, suniokota. Artūro Šulco nuotr.

Tačiau posėdžio dalyviams, sprendžiant iš posėdžio protokolo, pristatyti pasiūlymai ne kaip greičiau patobulinti vidines ir išorines jungtis, o kaip išvengti jau „barzdotų” sprendinių įgyvendinimo.

Po diskusijos, per kurią dūsauta apie galimus milžiniškus šio projekto kaštus, nutarta „kreiptis į ir (arba) organizuoti susitikimą su Krašto apsaugos ministerija dėl karinio mobilumo paketo klausimų ir galimų sąlyčio taškų vykdant pietinio aplinkkelio statybos (taip pat ir Nemuno g. jungties) projektą”. O taip pat ir „išanalizuoti ES lėšų gavimo galimybes”.

Algis Latakas, uosto direkcijos generalinis direktorius, pažymėjo, kad Nemuno gatvės projektas, suskirstytas į tris etapus, yra sudėtingas. Pasak jo, ne paskutinėje vietoje ir klausimas, kokia būtų nauda pabaigus šį projektą ir visiškai įrengus Nemuno gatvę.

Kastytis Macijauskas, Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas, priminė, jog dar 2007 m. miesto bendrajame plane buvo įforminta, kad išvažiavimui iš uosto skirti trys koridoriai. Visi jie iš esmės reikalingi transporto judėjimui gerinti. Todėl visos uosto krovos kompanijos turėtų būti suinteresuotos Nemuno gatve, kaip bendru koridoriumi (vidine uosto magistrale).

Posėdyje buvo pasidžiaugta, kad „yra susiklausymas tarp miesto ir uosto”, o atsiradę nauji aspektai – karinis mobilumas, žalumas, tvarumas, taip pat įpareigoja papildomai didinti uosto konkurencingumą.

Į A. Latako, klausimą, kodėl šis projektas neplėtojamas, direkcijos Plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys atsakė, kad buvo nagrinėjama galimybė išvengti tunelio po Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža – jis esąs labai brangus. Be to, reikia išpirkti Nemuno gatvėje esančią privačią nuosavybę.

Karolis Grigalauskas atkreipė dėmesį, kad jo atstovaujama įmonė Centrinis Klaipėdos terminalas „būtų centre viso aptariamo sprendinio”. Jis teigė, kad  „ankstesnis sprendinys, paruoštas prieš 15 metų, tikrai buvo toliaregiškas” ir atkreipė dėmesį į „žalumo kryptį” – esą reikia nepamiršti ir atliktos geležinkelio kelio studijos, kurios tikslas – įvertinti, kaip nuo autokelių perkelti krovinius ant geležinkelių.

Profesorius Vytautas Paulauskas pasiūlė naudoti kitų uostų patirtį (pvz., Antverpeno) ir sujungti šiaurinę ir pietinę uosto dalis (su jungtimi į pietinį aplinkkelį) vienu pramoniniu keliu, pritaikytu visiems kroviniams gabenti. Tuomet, esą atsirastų operatyvumas ir pačiame uoste, rastųsi galimybė greitai manevruoti tarp greta esančių kompanijų. Pasak jo, svarbus ir karinio mobilumo klausimas.

Rimantas Juška, atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog jo vadovaujamoje bendrovėje „Klaipėdos Smeltėje“ sparčiai auga krovos rodikliai, bet iš esmės didelė dalis (63 proc.) krovos vykta iš laivo į laivą. Tai yra, kroviniai neišvažiuoja iš uosto teritorijos. Jis priminė, kad norit iš „Begos“ atvežti krovinį į „Klaipėdos Smeltę“ reikia apvažiuoti 10 km kilpą miesto gatvėmis. Nors atstumas tarp šių įmonių – tik kilometras.

A. Latakas, atsakydamas į V. Paulausko pasiūlymus, teigė kad šiaurinės uosto dalies sujungimas su pietine dalimi būtų sunkiai įgyvendinimas, nes „Dangės upė būtų rimta kliūtis”, o svarstant tokią opciją galimai ir Šiaurės pr. galėtų būti įjungtas į šį žiedą.

Anot uosto vadovo, yra sutarimas pietinio Klaipėdos aplinkkelio klausimą svarstyti kartu su Nemuno g. jungties klausimu, bet esą „yra tam tikras pavojus, kad sujungus kelis projektus, tikėtina, reikšmingai kis ir skaičiuojamoji įgyvendinimo kaina.”

Nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nei ją valdančiai Susisiekimo ministerijai, nei Vyriausybei šie uosto jungčių klausimai niekada nebuvo prioritetas. Savivaldybės iniciatyva jie kartais būdavo įtraukiami į tam tikrus pažadų projektus, siekiant gauti naudos valstybės reikmėms, bet labai greitai, tradiciškai, užmirštami.

Klaipėdos miesto savivaldybės mero Vytauto Grubliausko nuomonės šiuo klausimu posėdžio protokole nėra užfiksuota, nors posėdyje jis dalyvavo.


    2022-07-05

    10 komentarai “Nemuno gatvės vingiai Klaipėdos uosto jungčių akivaruose”

    1. AvatarGerą (IP: 88.119.156.187)

      turime Merą. Su miesto bendruoju padovanojo uosto verslui šiaurinės ir pietinės dalių maksimalią plėtrą ir dabar dėl vaizdo ateina į uosto plėtros Tarybą patylėti.

    2. AvatarAnonimas (IP: 85.232.134.106)

      ” Pasak jo, ne paskutinėje vietoje ir klausimas, kokia būtų nauda pabaigus šį projektą ir visiškai įrengus Nemuno gatvę.”

      Linkiu isspresti sita klausima pries pradedant statybas

    3. AvatarPastebėjimas (IP: 88.119.136.56)

      Tikrai reikia “Smeltę” sujungti su “Bega” Nemuno gatve, techninės galimybės tam yra !
      O toliau ir Pietinis miesto išvažiavimas čia pat !
      Tik reikia, kad šiuos reikalus kažkas per visur stumtų,
      o dabar tai yra tik atsitiktiniai pasikalbėjimai ir tiek,
      silpna Uosto vadyba, oj silpna !

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.34.248)

        Klausimas…kam tada reikėjo furas per Baltijos žiedą paliesti ir krūvą pinigų estakadaiskirti? Kai vystomas pietinis išvažiavimas.

    4. AvatarT (IP: 88.119.193.25)

      Mes tuoj gyvensime uoste.

      • AvatarDaiR (IP: 77.79.44.59)

        Teisingai. Tai JŪS gyvensite uoste, nes uostas ten jau virš 100 metų gyvena.. Tai miestas priartėjo prie uosto, o ne atvirkščiai,ir turime priimti šią realybę.

      • Avatar2 dair (IP: 85.232.134.106)

        Tikiuosi miesto denazifikuoti nesiruosiat

    5. AvatarReikia iškelti taršią uosto krovą... (IP: 78.56.143.162)

      … iš miesto centro. Tada nebereikės “jungti” pietinės miesto dalies su šiaurine. Nereikės ir “vidinės” uosto Nemuno gatvės. Visi suitikime apkalbėti variantai neleidžia miestui prieiti prie Marių.

      • AvatarDaiR (IP: 77.79.44.59)

        Tai jūs ir išsikraustykit! Kas jus laiko? Per tokius aršuolius turi atsisakyt krovinių, o ten dirbantys praranda darbą! Nekenčiu tokių išsišokėlių, kurie nepagalvoja apie kitus, tik apie savo ego! Uostas toje vietoje senų senovėj ten egzistuoja, o žmogystos su savo gobšumu, patys stato butus, namus šalia jūros, o paskiau “kačalina” savo teises.. Tpfu…

      • Avatarto dair (IP: 90.131.34.248)

        Puikus komentaras kritika miesto valdžiai? Gyventojai juk nwgali įtakoti, kad miestas.uztate gyvenamaisiais namais būtent prie uosto.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt