Naktį į antradienį vienoje iš Klaipėdos ligoninių Anapilin iškeliavo aktyvus visuomenininkas, sąjūdininkas, Kalvystės muziejaus siela Dionyzas Varkalis. Šią liūdną žinią „Atvirai Klaipėdai” patvirtino jo dukra.
D. Varkaliui liepos 20-ąją būtų sukakę 88 metai.
Dar paskutinę D. Varkalio gyvenimo dieną su juo bendravusi klaipėdietė Eugenija Budžienė sakė, kad paskutinis iškilaus klaipėdiečio prašymas buvo nufotografuoti jo rožyną Kalvystės muziejuje ir kviesti žmones ten apsilankyti.
Dionyzas gimė Pagermontėje, Telšių apskrityje. 1955 m. jis baigė Klaipėdos jungų jūreivystės, 1968 m. – laivų technologų mokyklą, 20 metų dirbo žvejybos laivyne mechaniku, vyriausiuoju mechaniku. 1971–1975 metais mokėsi Klaipėdos dailės vakarinėje mokykloje, 1975–1978 metais studijavo vizualinį dizainą Kauno dailės instituto Klaipėdos skyriuje.
Jis buvo tautodailininkas ir metalo restauratorius, visuomeninis paveldosaugininkas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys. Dionyzas sukaupė Klaipėdos krašto senų laikraščių, knygų ir atvirukų, XIX–XX a. Rytprūsių miestiečių namų interjero ir buities apyvokos daiktų – stalo sidabro, fajansinių ir porcelianinių indų, dekoratyvinių skulptūrų ir vazelių, dramblio kaulo ir bronzinių interjero skulptūrų, žvakidžių, medalių – rinkinius. Daugumą vertybių padovanojo Klaipėdos muziejams.
D. Varkalis buvo vienas iš Klaipėdos laikrodžių muziejaus įkūrimo iniciatorių, Kalvystės muziejaus įkūrėjas. Varkalio surinktų laikrodžių rinkinys papildė Klaipėdos laikrodžių muziejaus ekspoziciją, o senųjų kalvių įrankiai ir įvairūs kaliniai, taip pat iš naikinimų Klaipėdos miesto kapinių, davė pradžią Kalvystės muziejaus ekspozicijai.
Dionyzas buvo aktyvus Lietuvos pertvarkymo sąjūdžio dalyvis, iki pat šiol vis pasisakydavęs įvairiais aktualiais klausimais.
Atsisveikinti su šiuo iškiliu klaipėdiečiu bus galima ketvirtadienį, liepos 7-ąją, nuo 15 iki 21 val. Šv. Juozapo bažnyčios gedulo namuose. Urna bus pašarvota didžiojoje salėje. Artimieji prašo nenešti nei vainikų, nei puokščių – laidotuvės bus rengiamos vėliau.
Vytautas Smailys
Labai skaudi netektis.Dionyzas Varkalis buvo tikriausias Lietuvos patriotas, besqlygiškai pašventęs visq savo aktyvų gyvenimq jos interesams. Jo stiprybė, nepalenkiama energija ir bekompromisinis atsidavimas kovai už Lietuvos laisvę, tautos vienybę, sqžiningq ir skaidriq politikq, prieš korupcijq ir biurokratizmq, už patriotinį jaunimo auklėjimq pelnė jam visuotinę pagarbq ir pripažintq charizmq. Daug konkrečių jo darbų paminėta nekrologe ir žmonių komentaruose. Papildydamas norėčiau ypač paminėti jo aktyviq veiklq atkuriant Lietuvos Jūrininkų Sqjungq, kovojant už Lietuvos jūrų laivyno išsaugojimq ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės statuso pripažinimq ir stiprinimq.
Svarbu pažymėti, kad jis niekada nesislėpė po jokiu partiniu stogu, jo vienintelė viso gyvenimo partija buvo laisva, sqžininga, dora Lietuva, kuriama ir gyvenanti pagal Vinco kudirkos tautinės giesmės principus.
Kaip labai gaila ir liūdna – netekome Dionyzo Varkalio. Puiku, kad vertiname Klaipėdos Šviesuolį, rašome nuoširdžius žodžius JAM. Taip neeiliniai jo darbai Klaipėdai.. Kas kitas būtų įkūręs Kalvystės muziejų? Neįtikėtina, kad į muziejų Dionyzas kviesdavo moksleivius, puikiai pravesdavo švietėjišką darbą apie Kalvystės muziejaus įkūrimą ir jo prasmę…Dionyzas, meistriškai bendravo su jaunimu, studentais… Jį gerbė jaunimas.. Pagalvokime, kaip prasmingiau galėtume įamžinti JĮ… Turbūt Kalvystės muziejus turi būti pavadintas JO vardu.. Ir ne tik.. Įdomu, ką pasiūlys savivaldybė?
Didžiausia užuojauta artimiesiems.
Kaip labai gaila ir liūdna – netekome Dionyzo Varkalio. Puiku, kad vertiname Klaipėdos Šviesuolį, rašome nuoširdžius žodžius JAM. Taip neeiliniai jo darbai Klaipėdai.. Kas kitas būtų įkūręs Kalvystės muziejų? Neįtikėtina, kad į muziejų Dionyzas kviesdavo moksleivius, puikiai pravesdavo švietėjišką darbą apie Kalvystės muziejaus įkūrimą ir jo prasmę…Dionyzas, meistriškai bendravo su jaunimu, studentais… Jį gerbė jaunimas.. Pagalvokime, kaip prasmingiau galėtume įamžinti JĮ… Turbūt Kalvystės muziejus turi būti pavadintas JO vardu.. Ir ne tik.. Įdomu, ką pasiūlys savivaldybė?
Didžiausia užuojauta artimiesiems.
Užuojauta artimiesiems, draugams, ir bendražygiams. Nenuilstama siela …netektis Lietuvos visuomenei.
…perskaičius visus atsiliepimus,samprotavimus supranti koki Žmogu praradome.!!! Amžna ramybe jam ten Aukštai..!!!
..Jo atmintis yra ir Nidoje MizgiriuGintaroMuziejuje..Jis irgi pridèjo savo ranka jautriai įprasminant inkliûzu kolekcija.
tai didis žmogus ir jo asmenybè negali buti pamiršta..!!!! Su pagarba Kazimieras Mizgiris
Dionyzas Varkalis Klaipefos miesto lygmenyje turi būti įvertinamas neuzmirstamai t.y. būtent prie Kalvystės muziejaus prieigos turėtų būti brozine jo , visu ūgiu, skulptūra. Užuojauta artimiesiems, draugams, bendražygiams.
Sudie, Dionyzai- Klaipėdos atgimimo siela. Dar prieš gerą mėnesį kalbėjom telefonu, jaudinaisi dėl Lietuvos reikalų. Kai 1988 m. vykom filmuoti Rainių, Tu mums davei kontaktus žuvusių ten artimųjų. Konspiratyviai tada susitikom, dairydamiesi KGB agentų… Kai išeina tikri patriotai, kas beliks ant tos Lietuvos. Gal gi Klaipėda įamžins kaip nors jo atminimą. Kas jau kas, o jis vertas to!
Ačiu Aldonai
Gime 1934m.liepos20d.Pagermonteje( Telsiu apskr.)o 1955metais baige Klaipedos jungu jureivystes mokykla.1968 laivu technologu mokykla.20 metu dirbo zvejybos laivyne mechaniku.Vyriausiuoju mechaniku. 1971-1975 metais mokesi Klaipedos dailes vakarineje mokykloje. 1975-1978 studijavo vizialini dizaina Kauno dailes instituto Klaipedos skyriuje.
Pritariu visiems,jog Dionizas Varkalis iškilus klaipiedėtis,Klaipėdos patriotas.Gili užuojauta artimiesiems.Amžina ramybė telydi Jo sielą.
Taip, Dionyzas Varkalis tikrai buvo iškili asmenybė. Užuojauta visiems šio Didžio Žmogaus artimiesiems ir bendražygiams.
Užuojauta artimiesiems.
Atsiprašau , dėl gimimo ir mok. baigimo metu .
1955 jau baigė jūreivystės m-klą. Žmogui būtų suėję 88, pažįstame jį bene dažnas klaipėdietis
Jeigu gimė 1955 , tai jam buvo 68 o ne 88 .
Pagarba šiam iškiliam žmogui.Užuojauta artimiesiems
labai teisingas ir tikras patriotas….amžina atilsi
Ilsėkis ramybėje, Dionizai. Tiek daug darbų padarei, bet žinau, kad tavo didžioji meilė buvo Kalvystės muziejus. Neabejoju, kad jis turi būti pavadintas tavo vardu – „Dionizo Varkalio kalvystės muziejus”
Dionyzas Varkalis – mielas ir malonus žmogus, auksarankis kalvis, kurio rūpestis be viso ko buvo ir Klaipėdos senųjų kapinių paminklai, tvorelės.
Jis buvo gerai žinomas paveldo autoritetas – jį kvietėsi ir kitų vietovių uždaromų kapinių atveju. Kiek galėjo priėmė ir saugojo tuos nepakartojamus krašto antkapinio paveldo reliktus. Lankydamas gimtąjį uostamiestį būtinai užeidavome į Kalvystės muziejų, kad išklausyti naujienų, išgirsti apie rūpesčius ar gauti užduočių.
Užuojauta artimiesiems, draugams, bendražygiams.
Šviesus žmogus. Amžinas karys už istorinę atmintį, kultūrą, lietuvišką savastį. Užuojauta artimiesiems, darbų amžininkams, bičiuliams.
Šiąnakt praradome dalį Klaipėdos istorijos, dalį jos sielos ir dvasios. Dionyzas Varkalis sutalpino savyje daug: jis ir Klaipėdos istorijos metraštininkas, ir Sąjūdžio žmogus, ir sąžinės žmogus, ir ir labai aktyvus pilietis – jo laiškų ir skambučių sulaukdavau dažnai – rūpestis miestu, jo istorine atmintimi ar paprasčiausias palaikymo ar padrąsinimo žodis buvo visada stiprus, tikras ir labai nuoširdus. Jo Klaipėdai labai truks…
Užuojauta artimiesiems, užuojauta draugams ir bendražygiams…
Ačiū, Nina. Jautrūs ir teisingi jūsų žodžiai.
Nuostabus žmogus. Nugyveno labai prasmingą gyvenimą ir daug daug prisidėjo prie Klaipėdos istorijos.